atleidau bet be reikalo,veliau kaip sportas ir pasake kad kiekvienas save gerbiantis vyras turi meiluze ,pakentejau dar ir vistiek teko skirtis,nuo pirmo karto neistikimybes praejo 15metu,reiskia praradau graziuaius savo metus.kas turi polinki ir neturi sazines tas nesustos

ziurint kokio lygio neistikimybe

man cia visiska painiava su tokiu mastymu,atliesti ar neatleisti,zmonja tokia yra buvo ir bus nuslydimu i kaire,kiek ju ivyksta slapta ir pans,reikia su tuo paprasciausiai susitaikyti,leistis i svingeriu vakarelius kartu,gal tai pades islaikyti tvirtesnius santykius,reikia spresti problema ivairiais budais,o ne mesti,arba atleisti,bus pasaka be galo

as manau priklauso nuo aplinkybiu, kodel ji taip padare.. ar tai buvo planuota, norejo tai padaryti ar tai buvo uzpludes silpnumas, nevaldomas sexo, aistros noras su vietoje ir laiku pasitaikiusiu vaikinu :D

jei neisstikimybe tai tikras faktas ,tai joks atleidimas jo nepakeis ir isdavyste reiskia tik viena, ta motei,ar ta vyra kuri isdavei ,isdavei ne del smalsumo, o tik del tvirto tikejimo ,kad tavo pasirinkimas yaves jau netenkina.. ir nesvarbu, kad tas,ar ta sukuria isdavei antraja puse nebuvo geriau.. tai faktas, gyvenimas visas susisideda is jieskojimo geriau!! kai myli nejieskai, o ir nieks neuvylios,

achilkey , zalatyje slava

Visiem is pradziu atrodo kad neatleistu niekada ir as taip maniau. Bet kai pats ta patyriau atleidau nes labai mylejau

Daviau šansa, kai tai įvyko pirmą kartą, bet antrą kartą buvo dvigubai skaudžiau tai patirti. Kam ta tema aktuali, paskaitykit knyga "Moterys, kurios myli per stipriai". As ten radau atsakymus, gal rasite ir jus...

Santuoka žmonės pasižada tik vienas kito būti. Pažeidus esminę sąjungos idėją griūna visa kita

griežtas NE