Vyrų lošimas buvo susietas su gėrimu ir seksu, o štai moterų lošimas nebuvo susietas su jokia kita rizikos sritimi.
Leisdami sau nepaisyti vienos išimties dėl moterų lošimo, apskaičiavome bendrą rizikos prisiėmimo balą, apimdami visas šešias rizikos rūšis. Pagal jų bendrą rizikos prisiėmimo balą, suskirstėme dalyvius į linkusius prisiimti didelę riziką, vidutinę riziką ir menką riziką bei palyginome šias tris grupes pagal penkias ZKPQ asmenybės skales.
Tiek vyrų, tiek moterų rezultatai buvo panašūs. Linkusių prisiimti didelę riziką asmenų ryškiausios trys iš penkių savybių buvo šios: impulsyvus pojūčių siekimas, agresija-priešiškumas ir socialumas, kas įrodo, jog tai yra charakteringiausi į riziką linkusios asmenybės požymiai.
Vertinant neurotiškumą-nerimą ar aktyvumą, tarp šias skirtingus rizikos lygius atspindinčių grupių nerasta ryškių skirtumų, kas sufleruoja, kad šie bruožai nėra esminiai į riziką orientuoto elgesio požymiai.
Tačiau buvo aptikta svarbių sąsajų tarp kitų asmenybės bruožų ir specifinių rizikingo elgesio tipų. Girtavimas buvo susietas su visais trimis asmenybės bruožais, susijusiais su bendru polinkiu į riziką: impulsyviu pojūčių-siekimu, agresija-priešiškumu ir socialumu.
O štai rūkymas ir sunkesnių nei marihuana narkotikų vartojimas buvo susietas su impulsyviu pojūčių siekimu ir agresija. Įdomus atradimas, nes praeito tyrimo metu nustatėme, kad tie patys bruožai buvo būdingesni prostitutėms nei kontrolinėms grupės nariams. Impulsyvaus pojūčio siekimo ir agresijos derinys taip pat buvo susietas su antisocialinės asmenybės sutrikimu tarp vyrų kalinių bei kokaino vartojimo laipsniu.
Anksčiau daryti tyrimai rodo, kad nelegalių narkotikų, netgi marihuanos, vartojimas sietinas su aukštesniu pojūčių ieškojimo lygiu nei alkoholį vartojančių asmenų atveju. Žingsnį nuo legalių narkotikų (tabako ir alkoholio) iki nelegalių žengia tik siekiantys stipresnių pojūčių. Nelegalūs narkotikai suteikia daugiau nepatirtų ir stiprių pojūčių bei patyrimų, tačiau už tai sumokama didesne teisine ir socialine rizika.
Mūsų tyrime, kaip ir daugelyje prieš tai vykdytų, buvo nustatyta, kad vyrai labiau nei moterys linkę į didelę riziką. Jie taip pat buvo labiau linkę į impulsyvių pojūčių siekimą nei moterys. Kai analizavome skirtumus tarp to, kaip rizikuoja vyrai ir moterys, nustatėme, kad kai kalba eina apie impulsyvų pojūčių siekimą, esminį vaidmenį vaidina asmens lytis. Tai tik vienas iš faktų, įrodančių, kad impulsyvus pojūčių siekimas yra kertinis žmogaus asmenybės aspektas.
Žmonės linkę rizikuoti. Mūsų protėviai Homo sapiens kilo iš Rytų Afrikos ir per gana trumpą 100000 metų ar laikotarpį ar dar greičiau pasklido po visą Žemės rutulį. Regis, žingeidumas gali būti viena iš žmonijos išlikimo paslapčių.
Didžiulių ir pavojingų gyvūnų medžioklė prilygdavo jaudulio ir nuotykio siekimui bei prisidėjo prie sėkmingo žmonijos išlikimo. Ištisus tūkstantmečius vyrai savo nuotykio troškimą taip pat patenkindavo mūšiuose ir kare.
Poravimasis irgi tapdavo pavojingu ir rizikingu žaidimu. Dėl incesto tabu vyrai partnerių siekdavo už savo nedidelės grupės ribų, kartais priešiškai nusiteikusiose grupėse.
Tai, kad tokia savybė kaip pojūčių siekimas gali charakterizuoti mūsų rūšį, nereiškia, kad šis bruožas nepasireiškia skirtingu lygiu. Dėl skirtingų genų tokia savybė kaip pojūčių siekimas varijuoja, ji adaptyviausia, kai yra vidutinio stiprumo. Per didelė rizika veda į ankstyvą mirtį, per mažai rizikos — į stagnaciją.
Pojūčių siekimo paveldimumo tyrimuose naudojami klasikiniai dvynių lyginimo metodai. Vienoje šeimoje užaugusių identiškų ir neidentiškų dvynių lyginimai parodė, kad pojūčių siekimas yra paveldimas 60%. Asmenybės bruožui tai — aukštas rodiklis, dauguma siekia nuo 30% iki 50%.
Tiriant identiškus ir neidentiškus dvynius, atskirtus nuo gimimo ir įvaikintus skirtingų šeimų buvo nustatytas toks pats paveldimumas. Taip pat buvo ištirta, kad aplinkos įtaka pojūčių siekimui (40% savybės ar mažiau) susijusi ne su šeimos, bet tolimesne aplinka — draugais ar atsitiktiniais gyvenimo įvykiais.
Jei vaikai, kaip ir jų tėvai, linkę į pojūčių siekimą, greičiausiai kalti genai, o ne šeimos įtaka. Draugai bei kiti žmonės už šeimos ribų gali pasufleruoti elgesio modelius ir sustiprinti genuose užkoduotą bruožą.
Kas dėl polinkio rizikuoti, genai atlieka dar vieną svarbią funkciją: jie turi įtaką kitiems dviem asmenybės bruožams, susijusiems su bendru polinkiu rizikuoti — agresiją arba jos prieš priešybę —draugiškumą bei socialumą, pagrindinį ekstraversijos komponentą.
Ištobulėjus molekulinės genetikai, jau galima nustatyti pagrindinius genus, nulemiančius asmenybę bei įvairias psichopatologijos formas. Izraelio mokslininkai pirmieji nustatė ryšį tarp naujovių siekimo (bruožas, stipriai koreliuojantis su impulsyviu pojūčių siekimu) ir dopamino receptoriaus D4 geno DRD4
Dopaminas yra svarbus smegenų neuromediatorius, veikiantis smegenų takuose, susijusiuose su smegenų atlygio ir malonumo centrais. Jis reaguoja į stresą ir leidžia žmonėms ne tik pastebėti atlygį, bet ir jo siekti.
Egzistuoja dvi dopamino receptoriaus D4 geno formos, ilgesnė ir trumpesnė tos pačios DNR sekos versijos. Ilgesnę versiją turi dauguma asmenų, kuriems būdingas stiprus naujumo (pojūčių) siekimas. Tą pačią geno formą turi dauguma opiatinių narkomanų ― grupė, kuriai būdingas ryškus pojūčių siekimas.
Šis genas atsakingas tik už 10% genetinės variacijos. Tačiau dabar, kai apibrėžtas žmogaus genomas, netrukus gali būti atrasti ir daugumą kitų genų bei asmenybės bruožų.
Tačiau patys genai nesukuria žmogaus bruožų. Jie kuria baltymus, kurie formuoja mūsų nervų sistemas, be kitų dalykų — smegenų struktūrą ir funkciją bei neuromediatorių sistemų biochemiją.
