- Ar egzistuoja fatališkumo momentų mūsų praktikoje? Tegul tai sprendžia mistikai, bet kai kada atsitinka galbūt ir fatališkų dalykų. (Atsako Vilniaus universiteto vaikų ligoninės I vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, anesteziologas - reanimatologas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Valerijus Karmanovas)
Gelbėjome penkerių šešerių metų vaiką, kurį atvežė su 65 procentų kūno paviršiaus nudegimu. Į „bliūdą“ šaltienos įkrito. Nenudegė tik pėdos ir dalis galvos. Kovojom dėl jo gyvybės labai smarkiai.
Jį buvo ištikęs ir sepsis, ir kitų komplikacijų.
Taikėme ir dirbtiną plaučių ventiliaciją, ir dirbtiną inkstų pakaitinę terapiją, detoksikaciją. Ir operuotas vaikas buvo daug kartų, ir oda transplantuota. Šio paciento intensyvios terapijos praktiką ir unikalų išgyvenimo atvejį demonstravome tarptautinėse konferencijose. Paskui sužinojome, kad po maždaug aštuonerių metų jis nuskendo Minijoje.
Kitas atvejis - analogiškas. Pakliuvo pas mus dvylikos ar trylikos metų berniukas po autoįvykio su dauginėmis traumomis, keturiolika parų išbuvo komos būsenos. Irgi prireikė šimtaprocentinės intensyvios terapijos. Neseniai sužinojome, kad sudegė sodo namelyje.
Dažnai taip atsitinka. Kodėl? Aš atsakymo nežinau. Bet abu vaikai išgyveno tik medicinos ir savo organizmo dėka. O kodėl jie mirė - likimo ar sutapimo dėka? Nesvarstysiu.
Kartais pasitaiko, kad mūsų pacientai išgyvena patyrę su išgyvenimu nesuderinamų traumų. Vienas dvejų metukų vaikas iškrito iš berods aštunto namo aukšto.
Vaiko motina ėjo lifto link, norėdama jį iškviesti ir paleido vaiko rankutę. Šis pribėgo prie langelio pasižiūrėti, persisvėrė ir iškrito. Kai greitoji pranešė, kad veža vaiką, iškritusį iš tokio aukščio, galvojom, kad sužalojimai bus katastrofiški.
O pasirodė, kad viso labo jis patyrė vieno stuburo slankstelio kompresiją. Vaikas, kas jiems būdinga, krito atsipalaidavęs, neįsitempęs, jo svoris mažas, taigi, kritimo greitis irgi būna mažesnis. Sąmoningam suaugusiajam žmogui taip sėkmingai kristi nepavyktų.
Kitas atvejis irgi panašus. Dvejų metų vaiką jo nepastebėjęs atbulai važiuojančiu automobiliu pervažiavo kaimynas.
Vaikas atsipirko tik plėštine žaizda, kurią reikėjo susiūti. Gal išgelbėjo tai, kad žemė buvo minkšta, o ir vaikelio kaulų elastingumas yra kitoks nei suaugusiojo. Intensyvios terapijos skyriuje jis trumpai gydytas nuo trauminio šoko, stebėtas, nuskausmintas, bet jokių ypatingų intervencinių veiksmų mums neteko atlikti.
