Viena vertus, sparčiai savo skaitymo ir skaičiavimo gebėjimais pralenkusiam bendraamžius pirmokėliui mokykloje gali būti nuobodu, jis ims tinginiauti, užsnūs ant laurų ir vėliau gali būti sunku prisiversti mokytis naują medžiagą.
Tačiau liaudies išmintis teigia: ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Pasirodo, net ir skaityti bei skaičiuoti verta išmokti kuo anksčiau.
Naujausiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai, dar prieš pradinę mokyklą įgiję elementarių skaičiavimo ir skaitymo įgūdžių, vėliau dažniausiai taip pat mokosi geriau nei vidutiniškai. Kitas svarbus būsimos akademinės sėkmės pranašas – vaiko gebėjimas sutelkti dėmesį.
Taip pat pastebėta, kad vaiko akademiniams gabumams jo socialinis ir emocinis elgesys turi mažiau įtakos, nei manyta iki šiol. Nustatyta, kad vaikai, turintys polinkį į agresiją ar susiduriantys su bendravimo sunkumais mokosi lygiai taip pat gerai, kaip ir kiti jų bendraamžiai, jei prieš pradėdami lankyti mokyklą jau buvo pramokę skaityti ir skaičiuoti.
Neseniai išanalizavę, kaip pradinukų mokymosi kokybė priklauso nuo jų lyties, intelekto koeficiento, šeimos sudėties ir pajamų, temperamento bei lankytų priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokslininkai vis dėlto nustatė, kad sėkmingam tolimesniam mokslui svarbesnis buvo ankstyvas gebėjimas skaičiuoti ir skaityti.
Nustatyta, kad ankstyvos matematikos žinios paskatina ir anksčiau pradėti skaityti. Tuo tarpu atvirkštinis ryšys, kad anksčiau perprastas raidžių pasaulis paskatintų ankstyvesnius matematinius gabumus, neužfiksuotas.
Tiesa, mokslininkai nemano, jog šios jų tyrimo išvados turėtų paskatinti tėvus užuot žaidus su mažyliais pulti jų mokyti daugybos lentelės. Tik žaidimas ir per žaidimą pateikta ugdomoji veikla geriausiai atitinka priešmokyklinuko vystymosi poreikius, skatina jo gebėjimus, ugdo dėmesingumą ir pakloja pamatus tolimesniam akademinių žinių suvokimui.
