Šiuolaikiniuose meilės romanuose rašytojai retai išvengia intymių meilės scenų. Vienur jos aprašomos subtiliai, kitur – itin aistringa.
Ištrauka iš Noros Roberts knygos „Iš pirmo žvilgsnio“:
„Vensas kilstelėjo galvą ir pažvelgė į merginą, gulinčią po savimi. Šeina žvelgė išplėstomis akimis. Akimirką juodu vienas kito akyse ieškojo atsakymų. Galiausiai Šeina lėtai nusišypsojo:
-Tai, - sukuždėjo ji ir prisitraukė Vensą prie lūpų.
Nesitikėjo, kad šis bučinys bus toks saldus: mylimasis švelniai glostė jos lūpas savosiomis, jųdviejų kvėpavimas susipynė ir ėmė pulsuoti vienu ritmu. Vensas lengvais bučiniais nubėrė Šeinos veidą, vis grįždamas prie išsiilgusių lūpų; delsė, trokšdamas kuo ilgiau pasidžiaugti akimirka. Šėlstantį geismą tramdė suvokimas, kad Šeina – čia pat, laukia, kol ją palies, pabučiuos, pamylės. Pirmą kartą gyvenime Vensas norėjo suteikti moteriai malonumą labiau, nei patenkinti savąją aistrą. Taip ir ketino padaryti lėtais bučiniais, nuo kurių pačiam virė kraujas. Kol pajuto, kad mergina trokšta daugiau, glamonėjo ją tik lūpomis ir liežuviu.
Vensas nusmaukė striukę Šeinai nuo pečių ir, truputį kilstelėjęs, ištraukė iš po nugaros. Vyras buvo toks švelnus ir savimi pasitikintis, kad ji nė nenutuokė apie verdančią kovą. Neskubėdamas nuvilko palaidinę, lūpomis glostydamas nuogus pečius; bučiniais nusėjo mylimosios ranką iki pat alkūnės ir Šeina tyliai atsiduso. Kovodamas su šėlstančiu geismu, Vensas pasiekė riešą.
Lauke siaučiantis vėjas šiureno sausus lapus pažemėje, bet Šeina nieko nebegirdėjo. Juto tik Venso delnus, tik lūpų šilumą. Patenkinta, kone mieguista, suleido pirštus jam į plaukus, kai jis dantimis grybštelėjo odą prie jos kaklo duobutės. Švelnios glamonės privertė Šeinos pulsą plakti tankiau, jo šmėstelėjo, kad galėtų amžinai šitaip plūduriuoti tarp aistros ir ramybės.
Vensas lėtai ėmė slinkti žemyn – bučiuodamas ir švelniai grybštelėdamas dantimis krūtį, artėjo link jos viršūnės; apžiojęs spenelį pajuto, kaip jis sustangrėjo, o Šeina ėmė aistringai raivytis. Venso glamonės liežuviu juos abu priartino prie palaimingos bedugnės krašto. Mergina, kaip ir jis pats, ėmė trūkčiojančiai alsuoti – trykšte tryško aistra ir noru kuo greičiau ją apmalšinti. Suvaitojusi jo vardą, šviesiaplaukė prisitraukė Vensą arčiau.
Tačiau dar tiek daug galima duoti, tiek daug gauti. Vensas rūpestingai atkartojo tą pačią saldžiai skausmingą kelionę krūtimi, mėgaudamasis Šeinos virpuliais, klausydamasis karštligiško jos širdies plakimo, dundančio po alkanomis, ieškančiomis jo lūpomis.
-Tu tokia švelni, - sumurmėjo vyras. –Tokia graži. – Akimirką Vensas įsikniaubė į krūtį, tramdydamas plūstančius jausmus. Suvaitojusi Šeina suėmė jo veidą, norėdama prisitraukti mylimąjį prie lūpų, tačiau šis išsprūdo ir, delnais apglėbęs virpančius klubus, liežuviu perbėgo pašiurpusia oda. Šeina pajuto, kad atsilaisvino džinsai, ir suspurdėjo, kad būtų lengviau numauti, bet Vensas neskubėjo ir prispaudė lūpas prie apnuoginto lopinėlio. Garbanė išsirietė, tarsi siūlydamasi ragauti, tačiau jis delsė, lėtai sukdamas ratus liežuviu.
Kai galiausiai nutraukė džinsus Šeinai nuo klubų, mylimojo prisilietimai ėmė deginti lyg liepsna. Jis lūpomis keliavo žemyn šlaunimis, stabtelėjęs pasimėgauti glotnia oda vidinėje pusėje; nuslinko blauzdomis, nepraleidęs progos išbučiuoti įsitempusius raumenis, o atkeliavęs prie kulkšnių apibėgo liežuviu – ši glamonė nutvilkė merginą karščio banga.
Vensas surado tokių taškų, apie kuriuos lig šiol ji pati nežinojo. Galiausiai pasiekė slapčiausią kertelę ir ėmęs glamonėti ją liežuviu privertė akimirkai atsisveikinti su protu. Garbanės aimanose skambėjo jo vardas, ji judėjo kartu su Vensu, judėjo jam, skalaujama tamsaus, pulsuojančio malonumo bangų.
Išgirdęs išsprūdusį savo vardą iš Šeinos lūpų, Vensas suvirpo iš džiaugsmo. Mylimosios energija, aistros pliūpsniai jį kaitino ir paakino nugramzdinti ją į dar gilesnę malonumo prarają, paskui nirti pačiam. Saldus Šeinos skonis pabudino godulį; aptemusio proto gelmėje šmėstelėjo mintis, kad nebeįstengia būti švelnus, tačiau nepajėgė priešintis aistrai.
Geismas tarsi atėmė Veinsui protą; jo lūpos klajojo visu Šeinos kūnu, o jos šerdyje besidarbuojantys pirštai gabeno nuo vienos malonumo viršūnės ant kitos. Kai lūpomis susirado stangrią krūtį, Šeina sunkiai alsavo; jei būtų pajėgusi kalbėti, būtų paprašiusi paimti ją tuoj pat. Mergina juto, kad jos pasaulis sukasi siaubingu greičiu, kokio niekada nebūtų pajėgusi įsivaizduoti. Vensas įsisiurbė į lūpas, Šeina aklai atsiliepė ir jis galingu stūmiu niro į gelmes.
Tarsi iš niekur plūstelėjo energijos banga ir nusviedė Šeiną už proto ribų. Jos nešami, juodu kilo aukštyn, vis greičiau, kol galiausiai pasiekė pačią viršūnę ir kartu krito nuo jos žemyn.“
