aga, kad senas kelionė išduoda - kad reikalingas iškvietimas buvo :) :):)

papsakotas kiekvienas žingsnis... super. respectas atminčiai

gal galetumete pasakyti ka nors apie senovinius dviracius?

pasol kurvas

Galim daug ko pasimokyti is suomiu - meiles savo saliai, suomiskos vertybiu sistemos tvirtumo, tvarkos poreikio. Sutinku su Suomijos marcia, kad ir suomiskoje juroje galima iziureti kazka grazaus, jei i ja tik ziureti, ir nesugalvoti maudytis... Suomiai daug kuo i lietuvius panasus - labai pavydus, megsta skaniai pavalgyti ir isgerti, o isgere tvarka daryti. Bet jie pinigo taip nesivaiko kaip lietuviai, savos salies del ilgesnio euro nepalieka.

viskas teisinga,tik straipsnis rašytas gal prieš 10 metų, kai Lietuva nebuvo ES narė ir kai vidutinis atlyginimas buvo kokie 600 lt.Dabartės situacija yra kardinaliai priešinga ir jei padirbėt užsienyje nusprendęs lietuvis/ė nėra visiškas vėpla tai jis/ji gali ir privalo reikalaut savo teisių,normalaus atlyginimo,gerų buitinių sąlygų ir tt.o to negavęs spjaut tokiam "vapappeivai" snukin ir pasieškot padoresnio darbo.

..ta ir norejau pasakyti.
Aciu Dievui, man pasiseke pazinti Suomija is pacios graziausios jos puses.
O studentu savanoriska vergove, man atrodo, visur panasi: tiek Suomijoje, tiek Anglijoje, tiek Amerikoje...
Manau, sio straipsnio tikslas buvo ne pasmerkti butent Suomijos ukininkus, bet bandymas atmerkti akis studentams (ir kitiems), masiskai plustantiems uzsidirbti "kalnus pinigu" i uzsieni. Ir, deja, parduoti savo laika bei sveikata.. :(

viskas priklauso nuo sponsoriaus. turi sponsorių - mėgaujies atostogomis. neturi - lenki nugarą žirnių lauke. paprasta.

Man skaudu uz straipsnio autore, kad jai teko pazinti tik tamsiaja Suomijos puse. Viena vasara, viesedama pas dabartini mano vyra Suomijoje, nutariau ir as pasidairyti galimybes uzsidirbti savu pinigu. Nuejau pas viena ukininke rinkti braskiu. Kartu su ukrainieciu bei baltarusiu studentais lenkiau nugara kepinant saulei lygiai viena diena. Uzdirbau apie 30 EUR. Vakare, atejus atpildo valandai, ukininke apibare uz netinkamas braskes - kiso man i veida viena purvinesne klausdama, ar as tokia valgyciau. Atkirtau: "Nusiplauciau ir valgyciau!". Atsiemiau savo uzdirbtus pinigus ir daugiau pas ja nebegrizau. Gerai, kad turejau galimybe nusispjauti i savo sazines priekaistus uz dykaduoniavima ir pamirsti savanoriska vergove. (O kiek issilavinusiu/besilavinanciu zmoniu liko tame lauke kankintis istisus menesius?..) Emiau megautis atostogomis ir atradineti nuostabia Suomijos gamta. O juros pakrante Suomijoje - nepakartojama! Uzburianti! Kylanti pilkomis uolomis ir besileidzianti akmenuotais slaitais.. O akmenys tokie stambus, kad gali ant ju atsigulti! Ar nuleisti kojas zemyn ir grozetis kitame krante uolomis besistiebianciais ir slamanciais medziais bei pro sali plaukianciais baltais kaip sniegas kruiziniais laivais....
Nuostabaus grozio salis. Ir zmones toli grazu ne visi -vergvaldziai.

Jau ne tas amzius kad vykciau i Suomija zirniu skinti, bet garantuoju kad ateityje autore tu ten praleistu menesiu nesigailes. Ir butent, kaip tik uztai kad teko patirti vargo, teko pavargti, teko nusivilti. Autore turi jumoro ir savikritikos jausmo, su tom savybem gales zvelgti atgal su tam tikra nostalgija kad stai istvere. Visos pamokos pravercia.