Visiškas lytinių santykių išnykimą galima laikyti norma tik tuo atveju, jei abu partneriai nejaučia jokio noro. Ir jei tas nedaro įtakos jų santykiams, jų jausmams! Lytinis aktas pats savaime neturi vertės, visos “normos” santykinės. Jis turi pasitarnauti dviems tikslams: pratęsti giminę ir patenkinti partnerį, sutvirtinti ryšį su juo...
Regina S. rašo: „Nė nežinau, ką man daryti. Štai jau pusmetis, kai mes nesame intymiai suartėję. Ir seniau vyras retai tam skirdavo dėmesį (turime savo firmą, kurioje dirba penki žmonės). Grįždavo iš darbo apie pusiaunaktį ir griūdavo miegoti, o šeštą ryto vėl ant kojų, pusę septynių išeina iš namų. Ir taip jau daugel metų.
Šeštadieniais jis irgi dirba. O sekmadienį jis atsimiega už savaitę, dvylika ar keturiolika valandų. Aš gulėdavau ir laukdavau, kol jis pabus. Bet jis atsibusdavo ir iškart eidavo į dušą. Nejau pati prašysiu mane patenkinti? Juo labiau, kad pati, esant tokiam požiūriui, nejaučiau ypatingo poreikio. Tiesiog darydavosi baisu, kad kažkas dingo iš mūsų gyvenimo. Mane jaudina kažkoks jo atšalimas mano atžvilgiu, kuris atsirado nuo tada, kai tarp mūsų nebėra intymių santykių.
Niekada anksčiau neteikiau tam reikšmės, net, būdavo, protestuodavau prieš pernelyg dažnus suartėjimus. Maniau, kad tai kažkas gyvuliška, tarsi priedas prie santykių. Kai mums buvo po dvidešimt, vyras buvo labai aktyvus meilužis, mylėdavomės tris ar keturis kartus per savaitę. Kaip tik mums gimė duktė, aš labai pavargdavau, ir man buvo ne iki to. Tas mane net erzindavo. Ir štai viskas ūmai pasikeitė...“
Esama daugybės priežasčių, kurios sukelia lytinių santykių atšalimą tarp sutuoktinių. Regina nurodo pernelyg didelį vyro užimtumą. Bet tai tik esanti paviršiuje priežastis. Iš tiesų, seksas neįmanomas be fantazijos, preliudijos, fizinės energijos atsargų. Bet fantazijai ir preliudijai reikia laiko, kurio jums nebeužtenka. Be to mūsų visuomenėje erotinės fantazijos laikomos kažkuo nepadoriu, verto tik paauglių, apie jas kalbama pašnibždomis. Patį lytinį aktą daugelis vis dar laiko kone ne šlykščiu. Paradoksalu, bet mūsų laikais seksui neretai skiriama vos ne paskutinė vieta: iš pradžių atliekami “svarbesni reikalai”. Bet kas iš tiesų svarbu mūsų laimei?
Mus slegia ne tik laiko stoka, bet kartais ir gan puritoniška kultūra. Regina prasitaria, kad į lytinį aktą žiūrėjusi kaip į kažką “gyvuliško”, kaip į kažkokį “priedą” prie “santykių”. Vyras negalėjo nejausti tokios žmonos pozicijos. Galbūt tas jį ir atšaldė? O, tarkim, pagyvenusios moters požiūris į seksą? Jei Vakaruose seksas tarp šešiasdešimtmečių ir vyresnių yra laikomas norma, tai Lietuvoje jis vis dar sukelia nepatogumo jausmą. Į “močiutę” ir “senelį”, atliekančius lytinį aktą, visuomeninė moralė žiūri kone kaip į iškrypėlius… Visa tai turi mus priversti susimąstyti, kokioje visuomenėje gyvename. Ir kodėl Lietuvoje toks trumpas vidutinis amžius, tiek daug savižudybių: ar nėra ryšio tarp tų reiškinių. Kaip žinoma, seksualinė energija laikoma gyvenimo energija.
Štai Aldona, 58 metai: “Ne taip jau seniai vyras pasistatė savo lovą atskirai (iki tol abi lovos stovėjo kartu). Paaiškino, kad “geriau išsimiegosim”. Nusistebėjau, bet prieštarauti nesiryžau. Supratau, kad tai kažkokio periodo galas, jaunystės pabaiga. Mūsų amžius jau “solidus”. Bet man kažkodėl pasidarė liūdna”. Neaišku, kiek šeimų Lietuvoje taip gyvena, kiek yra miegamųjų, kuriuose sutuoktinių lovos stovi atskirai. Kiek yra tokių šeimų, kur sutuoktiniai suartėja kartą per mėnesį ir rečiau. Statistika praktiškai neegzistuoja.
Ar viską padarė Regina, kad išsaugotų intymų artumą su vyru? Ji iš karto užėmė poziciją: “aš nesižeminsiu”. Žinoma, gali būti, kad vyras tiesiog įsitaisė meilužę. Bet, visiškai įmanoma, kad dėl pervargimo, nuolatinių stresų, jo instinktas paprasčiausiai “užgeso”. Moteris, kuri tokioje situacijoje pati parodo iniciatyvą, priverčia vyrą prisiminti, kad jis vyriškis. Bet tame ir problema, kad tokios moterys, kaip Regina, negali savęs įsivaizduoti “aktyviosios” pusės vaidmenyje. Visą gyvenimą jos buvo pasyvios, laukė partnerio iniciatyvos. O kai ta iniciatyva išnyksta, jos jaučiasi bejėgės ko nors imtis.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
