Jau antrą savaitę Paryžiaus universitetuose vyksta studentų sukilimas. Šiuo metu mokestis už studijas Prancūzijoje yra apie 300 eurų per metus, tačiau konservatorių ir liberalų Vyriausybė siekia padidinti jį iki 7000 eurų. Šį trečiadienį, lapkričio 7 d., Sorbonos universiteto Tolbiac rūmuose įvyko Studentų Revoliucinės Asamblėjos posėdis, kuriame buvo nuspręsta vykdyti aktyvias pilietinio nepaklusnumo akcijas tol, kol Prancūzijos Parlamentas nesuteiks studentams patikimų garantijų, kad, pirma, studijos visada bus nemokamos, ir, antra, bus panaikintas studento pažymėjimo sujungimas su banko BNP PARIBAS mokėjimo kortele.
Studentų revoliucinis komitetas paskelbė, kad nė vienas studentas neis į paskaitas tol, kol nebus įvykdyti šie reikalavimai. Visą praeitą savaitę studentai vykdė Tolbiac rūmų blokadą. Šis pastatas – tai 25 aukštų stiklinis dangoraižis. Iš stalų, kėdžių, kopėčių, gesintuvų ir nulaužytų durų prie liftų buvo pastatytos aštuonios barikados. Tokiu būdu buvo anuliuotos visos paskaitos. Prie kiekvienos barikados nuolat budėjo apie 20 aktyvistų, kurių pagrindinis tikslas buvo sustabdyti nesąmoningus studentus - išdavikus nuo ėjimo į paskaitas. Akcija pavyko. Pagal Prancūzijos įstatymus, universiteto apsauga negalėjo uždrausti studentams statyti barikadas, kadangi Revoliucinis komitetas oficialiai paskelbė streiką.
Penktadienį, lapkričio 2 dieną, 50 studentų okupavo Sorbonos Teisės fakulteto dekanatą Panteono rūmuose – revoliucionieriai užsidarė universitete ir protestuodami praleido ten visą naktį. Revoliucinis komitetas paskelbė apie Revoliucinės Asamblėjos sušaukimą pirmadienį Tolbiac rūmuose. Reaguodamas į tai, universiteto rektoratas priėmė sprendimą neįleisti studentų į universitetą pirmadienį ir antradienį. Tačiau vos durys buvo atidarytos trečiadienį studentai vėl pastatė barikadas ir surengė Asamblėją. Amfiteatre N susirinko apie 1500 žmonių ir balsavimu priėmė Revoliucinę Darbotvarkę.
Smagu žiūrėti į tai, kaip Asamblėjos posėdžio metu studentai veržiasi vienas per kito galvą tam, kad gautų galimybę pasisakyti iš tribūnos. Pasisakymai ribojami iki 3 minučių, bet niekas netelpa. Labiausiai mane žavi tai, kaip aiškiai, poetiškai ir intelektualiai jie sudaro sakinius. Pati argumento struktūra yra tobula. Nė vienas Lietuvos Seimo narys nesugeba taip gražiai ir aistringai kalbėti.
Asamblėja priima sprendimą pradėti Tolbiac‘o okupaciją – neišeiti iš pastato tol, kol Parlamentas neįvykdys Revoliucijos reikalavimų. Renkami pinigai – perkamas bendras maistas, alus, vynas ir cigaretės. Studentai dainuoja dainas, paveldėtas iš 1789 ir 1968 metų Revoliucijų, dalinasi idėjomis apie tikrąją demokratiją ir tikrąją teisinę valstybę, rašo ant sienų revoliucinius šūkius: „Universitetų Respublika“, „Už nemokamą ir kritinį universitetą“, „Sunaikinti banką BNP PARIBAS“ ir „Sarko [Prezidentas konservatorius Sarkozy] nori pravaryti tave per užpakalį“.
Vienas iš įdomiausių užrašų ant sienų – „CCCP“. Būtų klaidinga teigti, kad kas nors iš Paryžiaus studentų iš tikrųjų norėtų pagyventi Tarybų Sąjungoje. Tačiau kuo labiau liberalai ir konservatoriai susierzina dėl šio žodžio, tuo labiau Paryžiaus studentas nori rašyti būtent „CCCP“ ir būtent rusiškomis raidėmis.
Kitas populiarus šūkis: „Anglai – snargliai ir mažvaikiai“. Turima omenyje, kad pernai Anglijoje mokestis už mokslą buvo padidintas nuo 1000 iki 3500 svarų, bet Londono studentai nesurengė jokio pagarbos verto pasipriešinimo.
23 val. prie Tolbiac‘o rūmų atvažiavo virš 20 policijos mašinų – jie sugriovė barikadas ir išvarė visus į lauką. Ketvirtadienį buvo atnaujintas draudimas studentams įeiti į universitetą. Revoliucionieriai pradėjo rinktis Bastilijos aikštėje.
Tokią aktyvią studentų reakciją nulemia ne tik demokratinė prancūzų kultūra ir didinga istorija, bet ir patys dėstymo metodai, taikomi Paryžiaus universitetuose. Profesoriai Jacques Derrida, Gilles Deleuze ir Jean Baudrillard atvirai lygina liberalų ir konservatorių diskursą, visą politologiją, filosofiją ir klasikinį teisės mokslą su pornografija, skirta besimasturbuojantiems šizofrenikams. Profesorius Deleuze sukūrė fekalijų ir spermos srovės teoriją tam, kad geriau paaiškintų klasikinių socialinių mokslų plėtrą Europoje. Teisės fakultete dėstoma, kad „konstitucinė teisė“ – tai apgavystė, sukurta tam, kad būtų lengviau valdyti neišsilavinusius žemdirbius. Mokslininkai postmodernistai yra šiuolaikinis intelektinis Paryžiaus veidas.
Svetainėje galima pažiūrėti kaip atrodė Sorbonos studentų Revoliucija 2006 metais. Aš neabejoju tuo, kad Paryžiaus universitetų Nanterre, Saint-Denis, Descartes, Sud ir Nord studentai eis iki galo, tačiau labai daug priklauso nuo provincijos universitetų, kurių studentai dėl baimės, pasyvumo ir perdėtos pagarbos valdžiai dažnai atsisako pilnaverčio gyvenimo.
Stanislovas Tomas yra Sorbonos universiteto teisės doktorantas
