Pripažinkime pagaliau, kad Lenkija nenori praleisti Lietuvos AE gaminamos energijos į vakarus. Jos tikslas – už Europos pinigus, naudojantis mūsų elektra, aprūpinti vieną savo rytinį regioną. Taip ir pasakykime savo žmonėms ir nemaitinkime jų pasakomis, kurių naujausią versiją perskaičiau šią savaitę (2007.01.30d.) dienraščio “Lietuvos Rytas” straipsnyje “Elektros tiltas į Lenkiją bus trumpesnis”.
Anot naujų Lenkijos energetikų planų elektros tiltas į Lenkiją bus trumpesnis ir pigesnis.
Pagal ankstesnį projektą, kuris yra įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1364/2006/EB, nustatančio gaires transeuropiniams energetikos tinklams, Alytus turėtų būti sujungtas su Elku (Lenkijoje). Toliau Elkas turėtų būti sujungtas su Narew ir Matki (jungčių net užuomazgos kol kas nėra), tuo būdu Lietuva įsijungtų į Vakarų Europos energetinę sistemą.
Nors tokia jungtis, dėl kurios Lietuva su Lenkija derasi jau antrą dešimtmetį, matyt ir toliau išlieka utopiška, lenkai visą procesą kreipia dar nepalankesne Lietuvai kryptimi, reikalaudami tuo pačiu lygių teisių naujos atominės elektrinės Lietuvoje statyboje.
Lietuvai nutiesus elektros tiltą iki Elko, Lenkija savo energetinę sistemą toliau tvarkys pagal savo poreikius ir prioritetus, ties tiltą iki Ostralekos. Mano turimais duomenimis Ostroleka nėra galutinis taškas, reikalinga linija iki Milosna, nebent paskutiniu metu lenkai, ją jau nutiesė, jei ne, tai kodėl nutylima apie atkarpą, kurios ilgis dar pusė atstumo tarp Elko ir Ostrolekos?
Kodėl staiga atsirado naujas projektas, ar anksčiau šis variantas buvo svarstomas? Jei ne, tai kodėl? Jei taip, tai kodėl nebuvo priimtinas?
Energetikos agentūros vadovo pavaduotojo Jono Kazlausko teigimu elektros linija tarp Lietuvos ir Lenkijos bus 400 kilovoltų įtampos ir 1000 megavatų galios.
Pagal planus buvo numatytos dvi linijos po 330 - 400 kv (Narev ir Matki). Dabar, iš pateiktos informacijos galima suprasti, kad lenkai kalba tik apie vieną elektros liniją, kurios galingumas 400 kv – ir dėl to Lietuvos eksporto galimybės sumažėja dvigubai.
Lietuvai reikia ne elektros tilto į Lenkiją, Lietuvai reikia elektros tilto į Vakarų Europos energetinę sistemą. Mes juk ruošiamės statyti naują atominę jėgainę, siekdami užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą, ir energetinį saugumui, o ne vien Lenkijos energetinių problemų sprendimui.
Pasak Energetikos agentūros vadovo Rymanto Juozaičio, lenkų naujas elektros linijos projektas kainuos pigiau. Žinoma – pusė turėtų kainuoti pigiau už visą, bet kokia iš to nauda mums?
Gal geriau visai nestatyti Lietuvą ir Lenkiją jungiančio elektros tilto? Tada juk jis visai nieko nekainuos.
Lenkams naudinga vilkinti laiką ir gauti sau maksimalią naudą – tai natūralu ir nesmerktina, bet mes juk irgi ne avinų banda, kad sekiotume ten, kur mūsų kaimynams naudinga. Turime savo ministerijas, kurios turbūt rūpinasi mokesčių mokėtojais, o ne advokatauja Lenkijai. Nes, jei remtis pigumo principu, tai atsižvelgiant į pasiektus rezultatus būtų buvę daug pigiau neeikvoti lėšų, o palikti lenkų ministerijoms susitvarkyti su mūsų elektra taip, kaip jiems geriau.
Įdomu būtų sužinoti - kodėl Lietuvos visuomenė kaip visada neinformuojama, tačiau, matyt, kaip visada, turės už viską sumokėti. Ką mąsto ir daro LR Ūkio ministerija? Kokia jos pozicija dėl naujų Lenkijos iniciatyvų?
Dabar atrodo, kad tai tiesiog „bandomasis šūvis“ tikrinantis, kaip lengvai mes reaguosime į tolimesnį energetinį apiplėšimą, o jis gali tapti – „kontroliniu šūviu į galvą“.
Dr. Danutė Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
Daugiau informacijos: www.budreikaite.lt
„Balso.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
