meditaticija nelygu meditacijai, todel kiekvienas iesko savo kelio-pats medituoja ar eina i meditacijos paskaitas, arba pasirenka-psichoterapeuta

is tiesu, giliau pasidomejusi ir galbut ismeginusi praktiskai budistine meditacija, autore nebutu taip neprofesionaliai jos aprasiusi. Psichoterapiautams vertetu ja giliau pasidometi, kadangi budizmas ypac giliai tyrineja zmogiskaja samone jau daugiau kaip 2.5 tukstanciu metu. manau, si tradicija verta bent jau pagarbos. deretu taip pat atkreipti demesi i tai, kad nieko apie auksciausiaji dieva budizmas nekalba. visa atsakomybe uz gyvenima tenka paciam zmogui.

Geriau medituoti. Tie cinikai pasichoterapeutai..., nėra apie ką net kalbėti, biznieriai..

Primitivus ir kvailas staripsnis, kuriame viskas "suplakta" į labai prastos kokybės kokteilį. Manau, kad tai labai rimta ir turinti daug aspektų tema ir taip primitiviai apie ją rašyti....

straipsnis nei geras,
nei blogas. O autore, neatsakydamas i komentarus, tikrai nusipelne pamedituoti.

O kuo tai skiriasi nuo mitų propagavimo? Apginkime profesinį vardą?
Taip gali ir langai dužti.

Mano nuomone, autore neturi gilesnio supratimo apie meditacija. Sansara vadinti saviapgaule yra tiesiog budizmo nesuvokimas.

kvailas straipsnis. Ypac paskaita apie meditacija - juk ponia nenutuokia, apie ka kalba: kur pamastymai apie krikscioniska meditacija, kurios forma is principo skiriasi nuo rytietiskos? Beje, psichoterapija nera lygi psichoterapjai, egzistuoja ivairios mokyklos, kurios pateikia skirtinga antropologija ir atitinkamai skirtingas prieigas sprendziant problemas.

I problema nebuvo pazvelgta visiskai blaiviai, o ir net nelabai supratau kokia problema cia konkreciai buvo gvildenama ir koks jos sprendimas pasiulytas. Manau, kad autorei labai truksta ziniu apie meditacija ir jos poveiki. O galu gale zmogus turetu pats pasirinkti kas jam geriau-matyti viska taip kaip yra ir dziaugtis tuom kas yra, nebuti savanaudziu vargsu, verkslenanciu ir beganciu ieskoti kas isgelbes; ieskoti dievu ir jiems dekoti kai sekasi arba galvoti, kad jie uzsirustino kai nesiseka, arba atiduoti pinigus Kaspirovskiuj ar siaip kokiam psichoterapeutui. Maziau reikia saves gailetis ir labiau kitus myleti.

Pateikiama vienasaliska nuomone, beje, visai neoriginali siais laikais, nes tamsus zmogus visada bijos to kas nepazistama. Negaliu kalbeti uz kitas meditacines mokyklas (nes tiesiog nezinau ju metodu), bet manau kad daug zinau apie budizma (7 metus praktikuoju budistine meditacija), todel jauciu pareiga pakomentuoti p.Genovaites uzuominas apie budizma. Manau, kad P.Genovaite turetu pripazinti, kad apie budizma pasidomejo tik tiek, kiek reikejo patvirtinti savo sustabarejusias idejas rasant si straipsni.
Cituoju: "Saviapgaulė psichoterapijoje vadinama gynybiniais mechanizmais, o pvz. budizme tai yra siekiamybė - sansara". Budistu tikslas yra ne sansara , o Nirvana:) Sansara budizme yra cikline egzistencija, arba nesibaigiantis atgimimu ratas. Maniau kad net moksleiviai situ terminu nebepainioja:) Na o kas apie psichiskai nestabilius zmones, tai paprastai tokiais jie jau buna ateje i meditacines grupes, nemaciau nei vieno, kurio isprotejimo priezastis butu budistine meditacija:) Budistai (velgi, nekalbu apie kitus) siuncia zmones su psichinemis problemomis pas gydytojus. Taigi, kiek teko dometis psichoterapija, supratau, kad tai tikrai geras biznis, nes nuskinta piktzole atauga greit. Psichoterapija keicia vienas koncepcijas kitomis, kai budizme siekiama koncepcijų isvis netureti, t.y. matyti reiskinius tokiais kokie jie yra, o ne per savo emociju ir koncepcijų uzuolaidas. Beje, geri psichoterapeutai, pasigiline i budistini poziuri i reiskinius, galetu skinti ne piktzoliu virsuneles, o rauti zmoniu kentejima su saknim. Na bet tada juk nebus jokio biznio - tik kazkokia pagalba zmogui:)