Vasarą teko lankytis JAV, Chicago mieste, pas seną pažįstamą, kuris po kelių užjūryje praleistų metų nusprendė imtis automobilių verslo. Kitaip sakant pirkti ir siųsti amerikietiškas mašinas į Rytų Europą.
Petras V. iš karto padarė įspūdį verslininko, kuriam sekasi. Pats pasitiko mane sėdėdamas už kelių metų senumo Audi Q7 vairo. Neilgai trukęs pamačiau ir žmonos automobilį – taip pat apynaujį BMW X3. Verslininkas su šeima apsigyveno gerame Chicago's rajone iš pažiūros lietuviui didelio įspūdžio nedarančiame name, nors daugeliui amerikiečių atrodytų kitaip.
Į Chicagą Petras V. atvyko iš New York'o valstijos. Ten jis buvo įkūręs firmą, teikiančią dažymo paslaugas. Tačiau šioje valstijoje gal kiek mažiau dėkingos sąlygos verslui. Nors žmonės ir turtingesni, tačiau ir konkurencija kur kas didesnė. Be to brangokai palyginus su kitomis JAV valstijomis kainuoja ir pragyvenimas.
Galų gale pasitarus su žmona nuspręsta keliauti į Illinois‘ą. Lietuvių čia nemažai, bet daugelis gyvena rajonuose, kur namai pigesni. Neilgai trukus Petras V. prikalbino kartu dirbti keletą emigrantų iš kaimyninės Baltarusijos ir ledai pajudėjo.
Anot verslininko, jie turi licenzijas pirkti visuose pagrindiniuose JAV automobilių aukcionuose: Copart, Iaai, Adesaimpact, Salvagedirect, Verastar, Sadiscosouth, Qcsa, Manheim, Carfax. Nes tiesiog sėdėdamas namuose prie kompiuterio automobilio nenusipirksi, reikia dilerio licenzijos.
Verslo pradžioje daugiau automobilių Petro V. kompanija siuntė į Lietuvą, Latviją, Estiją, tačiau dabar pagrindiniai klientai yra rusai. Baltijos šalių pirkėjai pasirodė esą labai skrupulingai kovojantys dėl kiekvieno lito, todėl verslą geriau daryti su rusais.
Taigi paklausęs istorijų apie automobilius ir aš pats nuprendžiau pamėginti amerikietišką transporto priemonę. Be abejonės, šiokios tokios informacijos apie JAV pirktas mašinas turėjau ir anksčiau. Pastaruoju metu tai buvo labiau neigiamos naujienos – esą užjūrio modeliai nėra pritaikyti Rytų Europos rinkai, dėl to kyla visokių problemų. Nežinojau, ar tuo tikėti. Mat, pastaruoju metu lietuviai jau gerai „įsikirto“ viešųjų ryšių priemonių svarbą, todėl ši informacija galėjo būti tikslingai tiekiama Lietuvoje esančių suinteresuotų žmonių, gal net dilerių.
Negaliu ginčytis, kad visuomet geriau yra nusipirkti naują automobilį iš dilerio, nei seną iš Amerikos. Bet ar geriau pirkti naudotą amerikonišką, ar naudotą europietišką – štai kur klausimas.
Iš Europos šalies greičiau pirkinį atgabens, be to nebus problemų registruojant. Nusipirkus JAV reiks palaukti nuo 4 iki 6 savaičių, po to Vilniuje ar Kaune reikės gauti sertifikatą, kad galima važinėti Lietuvoje. Tačiau dolerio kursas verčia mane, ir, manau, kitus potencialius pirkėjus dairytis užjūrio link. Neduoda ramybės istorijos, kai daužta transporto priemonė nuperkama kone pusvelčiui. JAV automobilių meistrų darbas labai gerai apmokamas, todėl neretai taisyti neapsimoka. Be to, ten labai griežti įstatymai sukčiams, mėgstantiems, pavyzdžiui, „pagerinti“ prietaisų skydelio parodymus. O tokių sukčių Vakarų Europoje tikrai yra. Neturiu asmeniškai nieko prieš turkų tautą, bet kažkodėl visi tuos įstatymo pažeidėjus tapatina su šios tautybės žmonėmis. Dvejojant iškilo dar vienas klausimas – ar noriu pirkti daužtą mašiną? Ar turėsiu kantrybės organizuoti kėbulo darbus? Petras V. nuramino – Manheimo aukcione prekiaujama „nenukentėjusiomis“ transporto priemonėmis.
Taigi – sprendimas priimtas. Perku automobilį Manheimo aukcione. Kokį? Reikia paanalizuoti. Tačiau apie tai – kitą kartą.
Arūnas Paškonis
