Buvusiam VSD Kontržvalgybos valdybos viršininkui ir Liustracijos komisijos vadovui Vytautui Damuliui pareiškus, jog diplomatinėje tarnyboje gali būti buvusių KGB bendradarbių ir to pagal galiojančius įstatymus neprisipažinusių, Lietuvoje įsiplieskė nauja politinė ugnis. Reaguodama į tai Seimo Tėvynės sąjungos frakcija 2007-10-02 inicijavo Seimo narių parašų rinkimą, kad artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje būtų pradėtas svarstyti Seimo narių A. Kubiliaus ir P. Jakučionio parengtas įstatymo projektas “Dėl SSRS valstybės komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos; o 2007-10-03 Seimo užsienio reikalų komitetas dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie galimus diplomatų ryšius su užsienio saugumo struktūromis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. Prašome Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją Audronių Ažubalį pakomentuoti pastaruosius įvykius.
– Kodėl tokia informacija, kaip diplomatų ryšiai su svetimomis tarnybomis, visuomenę pasiekia tik dabar, praėjus keliolikai metų nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo?
– Todėl, kad valstybės kūrimo laikotarpiu asmenys, kurie buvo atsakingi už diplomatinio korpuso formavimą, neparodė būtino reiklumo ir atidumo. Turim rimtų įtarimų, rimtų liudijimų, kad diplomatinėje tarnyboje dirba asmenys, kurie neperėjo Liustracijos komisijos filtro. Galiu pasakyti dar daugiau, kad, peržiūrint dabartinį Lietuvos diplomatinį korpusą ir ypač politinius paskyrimus, padarytus per 17 metų, matyti, jog dauguma, tapę diplomatais, atstovauja buvusiai LDDP – yra buvę žymūs LDDP arba socialdemokratų veikėjai – arba buvę aukšto rango Lietuvos komunistų partijos veikėjai. Nors šiuo atveju į pirmą vietą kelčiau ne pasityčiojimą iš žmonių ir laukto istorinio teisingumo atstatymą, kai vietiniai komunistiniai kvislingai tapo nepriklausomos valstybės diplomatais, kas vyko ir vyksta vadovaujant visiems Lietuvos prezidentams, svarbiausia yra tai, kad ta informacija, kuri yra aptarinėjama ir jeigu ji pasitvirtintų, į keblią padėtį pastatytų Lietuvos užsienio politiką ir Lietuvos saugumą. Tie žmonės, kurie neprisipažino savo ryšių su sovietų atitinkamomis tarnybomis, gali būti šantažuojami mums nedraugiškų valstybių, nes tos valstybės – jų specialiosios tarnybos be jokios abejonės žino tų žmonių, kurie tampa aukšto rango diplomatais, praeitį.
Mes kalbame apie diplomatų korpusą, bet natūraliai kyla klausimai ir apie kitus atsakingus asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje ir užimančius raktines pozicijas jautriose Lietuvai sferose. Jeigu liustracijos filtro nepraėjo diplomatai, kodėl turėjo būti išimtis kiti asmenys kitose atsakingose valstybės veiklos sferose? Mūsų liustracijos politika buvo neefektyvi ir tai atsitiko dėl to, kad liustracijai labiausiai priešinosi, o tai yra natūralu, buvę komunistai, buvę LDDP nariai, dabar tapę socialdemokratais, kurie valdžioje iš 17 nepriklausomos Lietuvos metų išbuvo bene 11 metų.
– Ar Jums, dirbant užsienio srityje, yra tekę įtarti, kad diplomatų veiksmai būtų išplaukę ne iš Lietuvos pozicijų? Ar tie žmonės galėjo padaryti ką nors bloga Lietuvai?
– Tokie dalykai neišplaukia į viešumą, tačiau sau pačiam galiu užduoti klausimą, kodėl ta ar kita ambasada, vadovaujant tam ar tam asmeniui, nerodė deramo aktyvumo atitinkamu klausimu arba, galima taip diplomatiškai pasakyti, lėtino Lietuvos valstybės vykdomą procesą. Konkrečiai aš negaliu kalbėti, nes mano nuojautos, sutapimai nėra įrodomi nei teisme ir labai sunkiai gyvenime.
– Tai kas kaltas: tie žmonės, kurie neprisipažino, ar Valstybės saugumo komitetas, kuris juos praleido?
– Tie žmonės patys turėjo prisipažinti iki 2000-ųjų metų pabaigos. Tokia buvo kiekvieno sąžiningo Lietuvos piliečio, kuris jaučia atsakomybę prieš Lietuvos valstybę ir jos įstatymus, prievolė. Jis turėjo ateiti į Liustracijos komisiją ir padaryti pareiškimą. Tie asmenys, kurie nesikreipė, tačiau turėjo ryšių arba bendradarbiavo su specialiosiomis buvusios Sovietų Sąjungos tarnybomis, tą progą praleido ir dabar, jeigu veiktų Liustracijos komisija, kuri, atsistatydinus vadovei, neveikia, duomenis apie tokius asmenis turėtų paviešinti. Asmenys, nuslėpę savo praeitį ir tuo pažeidę įstatymą, netektų teisės toliau eiti savo pareigų. Neįsivaizduoju, kaip asmuo, kuris ignoravo Liustracijos komisiją, galėtų toliau dirbti su slapta ar konfidencialia medžiaga, su kuria dažnai tenka dirbti diplomatams.
Žmonių, kurie siūlomi dirbti diplomatais, biografijas turėjo peržiūrėti ir Valstybės saugumo departamentas. Prieš suteikdama asmeniui teises dirbti su slapta informacija, ši institucija turi surinkti visą įmanomą informaciją apie asmens galimus ryšius su Sovietų Sąjungos represinėmis struktūromis. Kaip žinau, VSD veikia tokia darbo grupė, kuri dirba su archyvais ir jeigu jai kyla įtarimų, ji medžiagą teikia savo struktūroms. Ši medžiaga turėtų keliauti į Liustracijos komisiją.
Jeigu ta informacija, kuri yra liudijama buvusių aukštų VSD pareigūnų, pasitvirtins, reikš, kad kažkas neatliko savo pareigos, o dar tiksliau – pažeidė įstatymą, nuslėpdamas informaciją. Jeigu vyko kabinetinės liustracijos, kai vienas pareigūnas "atleido" kitam pareigūnui, kaip pats ponas Dievas, tai buvo grubiausiai pažeistas įstatymas, ir už tai pareigūnai turės atsakyti.
Kita vertus, ši istorija bus tam tikras lakmuso popierėlis naujajam VSD vadovui. Žiūrėsim, kaip jis susidoros su pirmtakų paliktomis vilkduobėmis.
– Kokia Jūsų nuomonė dėl pašalintojo prezidento R. Pakso prabangios, kaip praneša žiniasklaida, kelionės į JAV, kur jis jaučiasi atstovaujantis Lietuvai?
– Jis yra laisvas žmogus, o Lietuva – demokratinė valstybė ir negali jam to uždrausti, juo labiau, kad tai tęstinis Kremliaus projektas ir įdomu jį stebėti. Tik norėčiau žinoti, su kokiu pasu jis keliauja. Įstatymo pataisos, kurios neleistų jam keliauti turint diplomatinį pasą, kaip žmogui, kuris sulaužė priesaiką (tai nustatė Konstitucinis teismas), šių metų vėlyvą pavasarį Seimo užsienio reikalų komitete buvo blokuotos, kaip, beje, ir pataisos, kuriomis bandoma sutvarkyti diplomatinę tarnybą, įtvirtinant diplomatų rotacijos principą. Dabar jų svarstymą mes vėl rengiamės atnaujinti.
Parengė Audronė V. Škiudaitė
Audronius Ažubalis yra Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
