Deja reikia dar kartą pasidžiaugti smetonos įžvalga... klaidų buvo padaryta, bet vaizdas buvo geresnis nei tuometinėj latvijoj ar estijoj.

as manau kad lietuvai reiketu perversmo gal kiek tada pageretu kas nors

(ištrauka "Mirties dekretas demokratijos gynėjams" V., 2001)

Kas gi įvyko 1926 metų Gruodžio 17 – tosios naktį? Ar revoliucija? Jeigu laužant konstituciją – taip. Bet revoliucinė vyriausybė pagal tarptautinę teisę turi būti iš naujo pripažinta kitų valstybių vyriausybių. Ir štai dabar neseniai Lietuvai ne per seniai gavus de jure pripažinimą, tektų vėl kreiptis į didžiąsias valstybes, prašant pripažint naują revoliucinę vyriausybę, neabejotina, kad kitos vyriausybės būtų paklaususios, kokias motyvais padaryta revoliucija ir kokia naujos vyriausybės konstitucinė programa. Ir daugiau negu abejotina, ar didžiosios demokratinės valstybės būtų pripažinusios vadistinę A.Smetonos – A.Voldemaro vyriausybę. Taigi iš to matome, į kokią tarptautinės padėties avantiūrą rizikavo stumti perversmo organizatoriai. Šį kozirį teturėjo demokratijos atstovai su prezidentu K.Griniumi priešaky, todėl būsimas diktatorius A.Voldemaras turėjo maldaute maldauti K.Griniaus, kad padėtų legalizuoti padėtį. Jei prezidentas būtų nesutikęs skirti jų reikalaujamo ministerio pirmininko ir užleisti savo vietos A.Smetonai, tada Lietuvai būtų grėsusi katastrofiška tarptautinė padėtis. Taigi perversmininkai apeliavo į K.Griniaus patriotiškumą. Pagaliau A.Voldemaras parašė jam laišką, kuriame iškilmingai pasižadėjo saugoti demokratinę Lietuvos Konstituciją. Taigi K.Grinius turėjo paaukoti demokratiją Lietuvoje dėl jos pačios tarptautinės padėtis. Taigi, panagrinėkime perversmo tikruosius ir tariamuosius motyvus, pastarieji buvo šie: 1) liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybė, patraukdama į koaliciją mažumas, daliją Lietuvą, išduoda lietuviškus tautinius interesus; 2) toji vyriausybė nepajėgia valdyti, krašte vyksta nuolatiniai streikai, policija nežino ko klausyti; 3) ir svarbiausia – kairiųjų vyriausybė atleido vadžias komunistams, jie nevaržomai veikia ir rengia ginkluotą sukilimą; tas sukilimas gali įvykti tuojau pat, todėl reikia gelbėti valstybę, pašalinti kairiųjų valdžią ir atiduoti ją į tvirtas gerų patriotų rankas. Kad buvo vidinio bolševikinio perversmo pavojus yra grynas melas, turėjęs pateisinti tikruosius perversmininkų motyvus. Pirma, bolševikinis perversmas Lietuvoje būtų reiškęs ne ką kitą kaip Lietuvos inkorporavimą į Sovietų Sąjungą LTSR forma. Tačiau perversmininkai tuo netikėjo, jie gerai žinojo, kad Sovietai tuo metu negalėjo leistis į avantiūrą sugriauti pusiausvyrą Rytų Europoje. Sovietų Sąjunga anuomet stengėsi rodyti taikingą veidą, tai matyti ir iš jos pastangų 1926 m. sudaryti su Pabaltijo valstybėmis nepuolimo sutartis. Taip pat žinoma, kad be Maskvos signalo Lietuvos komunistai jokių perversminių žygių daryti negalėjo. Tam jie neturėjo nei jėgų, nei planų. Jei visa tai buvo agitacija ir visuomenės akių mulkinimas, tai kokie gi tikrieji buvo perversmo motyvai ir kokios jėgos darė jį galimą? Daugelis to meto jaunuolių, ypač studentų ir jaunųjų karininkų, dešiniųjų srovių viešos ir slaptos agitacijos pripumpuoti tikrai tikėjo, kad reikia „gelbėti“ Lietuvą nuo čia pat gresiančios anarchijos ir bolševizmo pavojaus. O be to, per paskutiniuosius demokratinius rinkimus, tautininkams dedant visas pastangas ir viltis gauti kuo daugiau balsų, teko skaudžiai nusivilti, nes tik 3 jų atstovai pateko į seimą iš 75. Buvo aišku, visas viltis parlamentiniu būdu vėl kada nors patekti į valdžia reikia laikyti palaidotomis. Taigi reikėjo valdžią paimti kitokiu būdu – gruodžio 17 d. perversmas tam tiko kuo puikiausiai, nors ir labai rizikavo Lietuvos likimu, pastatydami ją į pavojų. Bet ko gi nepadarysi dėl valdžios? Svarbiausias A.Smetonos tikslas, be abejo, buvo politinė ambicija, valdžios siekimas dėl valdžios.

Geras straipsnis.

Susikisk, gerbiamas autoriau, savo "analize" zinai kur... Vienpuse nelabai pagrista kritika, neatsizvelgiant i tuometine politines-ekonomines aktualijas..

Jei visuomenes gerove pasiekiama slopinant kitu partiju veikla - niekam neidomu politines peripetijos. Mazdaug, tautai gerai, taciau vat neleidzia kitu pakraipu politikieriams pasireiksti!! Klausimas - kam jie reikalingi is viso??

"prilindusio prie lovio" mastysena..

Geriau minksta diktatura nei dabartinis "demokratinis" rubikonu ir uspaskichu rojus

na, gal ash ir durns, bet LT labai jau gaji smetonos garbinimo tradicija!
ir net jei neklystu - ...tie patys ir lansberga kelia link jo aukshtumu!
o susiveda visks i paprasta - ...visur tik tupi runkeliai ir raudonieji (arba KGB'istai), visur prishai - tik jie vieni tautos gelbetojai!

tai, esi teisus, totalitarizmo bacila labai patvari. Stalinistai dar iki siol garbina savo staba. Neatsilieka smetonistai(-ninkai). Jiems bet kokia kritika Antanuko-ispuolis pries ju ideala. Dauguma smetonistu yra tuo pat metu lanzbergistai.

t.y. reikalingas akiu gydytojas. Manoma, kad be trumparegystes yra problemu atskirti spalvas, t.y. polinkis i daltonizma. Labai blogas ekstermalus akiu atrofavimo pozymis yra pasauli matyti tik is dvieju spalvu: baltos ir juodos. Astigmatizmas yra kitas akiu ligu simptomas.

„Geriausiai gydo tas, kas geriausiai diagnozuoja“, – sakė medicinos tėvas Hipokratas. Tas principas galioja ir politinių ligų gydymui.

autoriui reiketu placiau susipazinti su istoriniais tyrimais ir smetonos vertinimu, o ne krankseti vis ta pati, ka kranksi didzioji dalis tokiu istorijos "vertintoju"..