Automobilių bei transporto priemonių vagystės šalies kriminalinių nusikaltimų struktūroje užima žymią vietą. Tai dar niekaip neišnykstanti problema nors automobilių vagysčių mažėja.
„Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis 2011 metais Lietuvoje užregistruotos 79 582 nusikalstamos veikos arba 2,4 proc. daugiau, nei 2010 m. (77 734). Ištirtos 35 646 nusikalstamos veikos arba 44,8 proc. (2010 m. ištirta 46,5 proc.), - sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo pirmosios valdybos antrojo skyriaus viršininkas Darius Zasas. - Šių nusikaltimų struktūroje – ir 3 620 transporto priemonių vagysčių atvejai. Tai – 203 nusikaltimais arba 5,3 proc. mažiau, nei 2010 metais, kai buvo užregistruotos 3 823 tokios vagystės“.
Automobilių vagystės sudaro 42 proc. visų transporto priemonių vagysčių. Per 2011 metus šalyje pavogti 1 521 automobilis, tai 213 automobilių arba 12,3 proc. mažiau, nei 2010 metais (1 734).
Pasak D. Zaso, kryptingas policijos, draudimo įstaigų ir visos visuomenės pastangas šia linkme atspindi ir tas faktas, kad beveik per dešimtmetį, nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų pabaigos, per metus pavagiamų automobilių kiekis šalyje palaipsniui sumažėjo beveik keturis kartus - nuo maždaug 6500 iki 1500.
„Žinoma, nusiraminti automobilių savininkams dar anksti ir nereikėtų manyti, kad nebereikia saugoti savo turto. Tačiau bendros tokios tendencijos mus džiugina“, - neslepia D. Zasas.
Automobilių vagystes provokuoja labai daug faktorių. Neveltui sakoma, jog kai yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Iš bendros vagysčių suvestinės matyti, kad praėję metai kriminalistams šia prasme prasidėjo labai nelinksmai, kai vien per sausį ir vasarį buvo pavogta maždaug trečdaliu daugiau automobilių, nei 2010-ųjų pradžioje. Laimei, tai buvo tik trumpalaikis dalykas.
Kodėl buvo išprovokuotas toks bumas? Kriminalistai tai tiesiogiai sieja su muitų pokyčiais Baltarusijoje. Didesni muitai įvežamiems automobiliams įsigaliojo nuo liepos 1 dienos, tad iki tol kaimyninės šalies piliečiai šluote šlavė pavažinėtus automobilius. Todėl ir vagys nedelsdami ėmėsi darbo.
Didžiulę įtaką mažėjančioms automobilių vagystėms turi sėkminga kriminalistų veikla. Vagysčių kreivė krito gerokai žemyn, kai vien pernai įvairiuose šalies miestuose už grotų atsidūrė kelios garsios automobilių vagystėmis ir grobimais užsiimančios grupuotės.
Daugiausiai Lietuvoje pavogtų automobilių, kaip ir anksčiau, sudaro „didysis penketas“ : „Volkswagen“ (beje, jų šalyje ir yra užregistruota daugiausia, todėl negalima teigti, jog tai vagiamiausia markė), „Audi“, „Mercedes-Benz“, BMW ir „Ford“. Į šį dešimtuką dar patenka „Honda“, „Peugeot“, „Renault“, „Mazda“, „Toyota“.
Mažėjant automobilių vagysčių pastaraisiais metais išryškėjo kita nemaloni tendencija – vis labiau vagiamos konkretaus modelio konkrečios automobilių detalės, kurių paklausa kinta. Tai ir navigacijos įranga, magnetolos, oro pagalvės, įvairios apdailos dalys - juostelės, grotelės, parkavimo jutikliai, veidrodėliai, žibintai, ratai, buferiai. Vienintelė kiek labiau aktyvesnė priemonė prie šią neigiamą tendenciją yra savanoriškas detalių ženklinimas.
Draudikų skaičiavimais vagysčių iš automobilių arba jų detalių skaičius auga pastaruosius dvejus metus. Dar labiau didėja vidutinė tokių nusikaltimų žala, kuri vien pernai per antrąjį pusmetį vidutiniškai siekė 2500 litų iš kiekvieno automobilio.