Visi esame girdėję apie vieno nedidelio ūgio vyro sindromą, tačiau ar gali būti taip, kad mažų automobilių vairuotojai taip pat jaučia poreikį miniatiūrinius savo transporto priemonių gabaritus kompensuoti iššaukiančiu elgesiu. Remiantis vienos australų draudimo kompanijos AAMI atlikti tyrimo duomenimis, galima daryti išvadą, kad taip ir yra.
„Newspoll“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 3740 vairuotojų, rezultatai parodė, kad mažų automobilių vairuotojai labiau linkę sėsti už vairo pavartoję nelegalių narkotinių preparatų, naudotis telefonais be laisvų rankų įrangos, skaityti ir siųsti elektroninius laiškus bei trumpąsias žinutes. Trys ketvirtadaliai mažų automobilių savininkų taip pat pripažino, kad „kartais vairuoja pavojingai“, o šis procentas yra didesnis nei bet kurioje kitoje apklaustųjų kategorijoje.
46 proc. mažų automobilių vairuotojų taip pat pripažino, kad kartais rodo kitiems eismo dalyviams nepadorius gestus, kai tokį elgesį propaguojantys pasisakė 36 proc. didelių automobilių savininkų. Taip pat, 23 proc. kompaktiškų modelių vairuotojų sakė, kad kartais įkyriai seka „prikibę“ prie pat kitos transporto priemonės galo, palyginimui su 18 proc. taip besielgiančių didelių automobilių vairuotojų.
Kitaip nei mažo ūgio vyro kompleksas, „mažo automobilio“ sindromas labiausiai paplitęs yra jaunų, kompaktiškus modelius vairuojančių moterų, kurių amžius siekia nuo 18 iki 24 metų, gretose. Jos labiausiai linkę į agresyvų elgesį gatvėje ir neatsakingą elgesį už vairo.
Kaip tyrimo rezultatus komentavo AAMI atstovas Davidas Skapinkeris, vienas iš galimų „mažo automobilio“ sindromo fenomeno paaiškinimų galėtų būti vairuotojų bandymai tuo kompensuoti kompaktiškus savo transporto priemonės matmenis. „Mažų automobilių vairuotojai daug labiau linkę rodyti nepadorius gestus ir įžeidinėti kitus eismo dalyvius žodžius, taip pat jie dažniau įkyriai persekioja kitus nei didesnių modelių vairuotojai“, ‒ sakė jis.
