Avariją sukėlusio automobilio savininkas – ne vairuotojas, o įmonė. Tokią ryškėjančią tendenciją jau ne pirmi metai pastebi draudimo žalų administravimo ekspertai. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje 2013 metų duomenimis, 1 iš 13 įmonių apdraustų automobilių patenka į eismo įvykius dėl jį vairavusių asmenų kaltės. Tai lygiai du kartus dažniau už privačius automobilius – tik 1 iš 26 gyventojų apdraustų automobilių pripažįstamas avarijos kaltininku. Draudikai, remdamiesi savo patirtimi, kategoriškai atmeta tyčinio automobilių daužymo galimybę, tačiau sutinka su žinomo psichologo Olego Lapino įžvalgomis, kad egzistuoja tam tikras vairuotojų tipas, kurių atsakomybės jausmas stipriai pašlyja vos sėdus prie darbovietės automobilio vairo.
Per praėjusius metus vien „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksavo daugiau kaip 3 tūkst. privalomojo draudimo eismo įvykių, kurių kaltininkai vairavo tarnybinius automobilius – jie sudaro 28 proc. visų avarijų kaltininkų.
Draudikų duomenys taip pat atskleidžia, kad eismo įvykių, kurių kaltininkais pripažįstami įmonių darbuotojai, rimtesnės ir pasekmės. Vidutinė žala, kurią praėjusiais metais įmonėms išmokėjo „ERGO Insurance“ Lietuvoje, siekė 3250 litų – beveik 700 litų daugiau už vidutinę žalą, atlygintą privataus automobilio savininkui.
„Keista, tačiau didesnio tarnybinių automobilių avaringumo negalima paaiškinti jokiais kitais faktoriais tik pačių vairuotojų nuostatomis, nes minėti bendrovių automobiliai niekuo nesiskiria nuo asmeninių – tai daugiausia lengvosios transporto priemonės“, - dėsto Nerijus Giedraitis, „ERGO Insurance“ Lietuvoje transporto žalų administravimo skyriaus vadovas.
Psichologas Olegas Lapinas mano, kad šios tendencijos nereikėtų taikyti visiems darbuotojams, nes viskas priklauso nuo vairuojančiojo asmenybės.
„Yra trijų kategorijų žmonės. Pirmieji tiek vairuodami savo automobilį, tiek tarnybinį laikosi visų eismo taisyklių, nes jiems svarbus pats taisyklių laikymosi principas. Antrieji, patys nerimastingiausi, vairuodami tarnybinį automobilį yra dar atsargesni nei vairuodami nuosavą, nes bijo susigadinti savo reputaciją ir yra labai priklausomi nuo savo vadovo arba net jo bijo “, – sako psichologas O. Lapinas.
Jo teigimu, daugiausiai rūpesčių kelia trečioji vairuotojų grupė, kurie į tarnybinį automobilį žiūri nerūpestingai, ypač tada, kai jų darbo sąlygos yra tokios, kad sugadintą tarnybinį transportą galima bet kada pakeisti kitu. Tokie žmonės galvoja, kad nelaimės atveju atsakomybė vis tiek teks ne jiems, o įmonei, kuri lengvai ras lėšų padengti nuostolius, todėl ir vairuodami rizikuoja daug labiau.
