Mažmenine prekyba degalais užsiimantys tinklai turi pastovias, solidžias pajamas ir tai natūralu, nes, kad ir kiek bekainuotų, kuras yra pirmos būtinybės prekė. Taip pat tai yra vienas iš tų produktų, kuriuos pirkdami dažniausiai nematome jų materialaus pavidalo, todėl tenka pasitikėti degalinės operatoriumi ir kolonėlės skaitliukuose rodomais skaičiais. Elementarios verslo etikos principai lyg leidžia manyti, kad degalinių operatoriai mūsų apgaudinėti neturėtų, tačiau ar visad išties yra taip?
Balsas.lt redakciją pasiekė skaitytojo Vytauto laiškas, kuriame trumpai išdėstyti įtarimai, kad vieno didžiausių Lietuvoje „Neste“ tinklo degalinėje pildant baką jam buvo „pašykštėta degalų“.
„Šią savaitę teko šiek tiek daugiau pasivažinėti automobiliu. Lenkijoje įsipyliau pilną baką degalų, nuvažiavau apie 700 km ir dar liko kuro kokiems 300 km. Ištuštinęs baką Lietuvoje užsukau į „Neste“ degalinę ir vėl užsipyliau pilną. Šį kartą nuvažiavau apie 700 km ir baigėsi kuras. Nejaugi „Neste“ apgaudinėja savo klientus? Šiaip, toks įtarimas man kilo jau senokai. Norėčiau pažymėti ir tai, kad Lenkijoje važiavau ganėtinai agresyviai, kartais greitis siekė ir 150 km/h, o Lietuvoje vidurkis neviršijo 90 km/h“, ‒ rašoma laiške.
Įrangos patikrą ir teisinę metrologinę priežiūrą atliekančios Lietuvos metrologijos inspekcijos (LMI) vadovo Algirdo Skripėtos teigimu, skundų dėl galimo degalinių operatorių sukčiavimo mažėja, todėl pati tarnyba šiai sričiai skiria mažiau dėmesio. „Kolonėles tikriname pastoviai, bet negalėčiau pasakyti, kad rastume daug pažeidimų. Skundų taip pat gauname nedaug, šiais metais iš viso gavome penkis skundus ir nei vienas iš jų nepasitvirtino. Tokios problemos kaip ir nėra, juolab, kad ir pažeidimų kolonėlėse randame tik vieną kitą. Daugiausiai tai periodinių, kasmet atliekamų patikrų metu aptinkami smulkūs pažeidimai – tokie kaip praleisti terminai. Iš 88 šiais metais vykdytų patikrų tik trijose buvo nustatyti dozavimo nukrypimai“, ‒ tvirtino LMI vadovas.
Anot A. Skripėtos, daugiau nusižengimų fiksuojama miesteliuose ir kaimuose esančiose mažosiose degalinėse. „Nėra taip, kad dominuotų kurios nors didelio tinklo degalinės. Daugiausiai neatitikimų randame nelabai žinomose degalinėse, bet ir tie nuokrypiai nėra dideli. Dažniau pažeidimus nustatome pilstant suskystintas dujas, ten leidžiama paklaida ‒ vienas procentas, o būna, kad nuokrypiai viršija leistiną ribą“, ‒ kalbėjo jis.
LMI vadovo teigimu, nagrinėjami visi iš vartotojų gaunami pareiškimai. Tiesa, baudos nėra labai didelės – pirmą kartą įrodžius pažeidimą gali būti skiriama nuo 300 iki 2000 litų bauda. Taip pat, pagal naują administracinių teisių pažeidimo kodeksą galioja tvarka, kad, jei pažeidėjas sutinka susimokėti per dešimt dienų, jis moka pusę minimalios baudos. Tai taikoma tiems, kurie nebuvo bausti anksčiau.
Kolonėlė, anot A. Skripėtos nėra vien tik mechaninis įrengimas, todėl tikrinama ir programinė įranga. „Kuomet mūsų laboratorijos atlieka patikras, jos viską sureguliuoja, o galimi prisijungimo taškai užplombuojami. Visų pirma žiūrime, ar nepažeistos plombos, o vėliau atliekame dozavimo patikrinimą“, ‒ sakė LMI vadovas.
Kartais užpilamas kiekis gali būti netikslus, jei kolonėlė ilgai stovėjo neveikdama. „Per pirmą pylimą po ilgos darbo pertraukos kiekis gali būti netinkamas dėl blogai veikiančio dozatoriaus. Tiesa, tai būna laikini nesklandumai, o antras vairuotojas jau užsipils tiksliai“, ‒ apie technikos sutrikimus kalbėjo A. Skripėta.
Leidžiamos dozavimo paklaidos nėra didelės, pavyzdžiui, benzinui ji siekia pusę procento nuo įpilto kiekio. Pačiam patikrinti vienos ar kitos degalinės operatoriaus galimą sukčiavimo atvejį – sudėtinga, nes visiškai tuščias bakas – daugiau teorinė negu praktinė galimybė, todėl nustatyti pavyktų tik itin grubų pažeidimą.
„Neste“ mažmeninės prekybos vadovo Audriaus Miežio teigimu, skaitytojui, kuriam kilo įtarimas, kad pripiltas buvo ne pilnas bakas, visų pirma derėtų kreiptis į juos. „Mes mielai su juo pabendrautume, išsiaiškintume, kada, kur, kaip tai įvyko. Kuo remiantis, jis tai teigia? Į mus dažnai kreipiasi žmonės, kurie tvirtina, kad jiems „nedapylė“. Žinant konkretų atvejį, galima būtų pateikti tikslesnį atsakymą“, ‒ teigė jis.
Anot, A. Miežio, kilus įtarimams dėl dozavimo pažeidimų jie patys kreipiasi į LMI, idant ši atliktų tyrimą. „Tai yra pats objektyviausias būdas įrodyti klientui, kad degalų pilama tiek, kiek rodo skaitliukas. Visada siūlome tokį variantą. Nefiksuoju metrologijos neatitikimų, tačiau žinau, kad per pastaruosius penketą metų rimtų pažeidimų nesame padarę“, ‒ tvirtino jis.
Kaip vienintelį, nors ir mažai tikėtiną variantą, A. Miežys paminėjo mechaninio gedimo galimybę. „Mechaniką mes nuolatos tikriname ir ji visad puikiai veikia, tačiau negalima atmesti gedimo tikimybės“, ‒ komentavo „Neste“ atstovas.
