Tuo pat metu girtų sukelti eismo įvykiai sudarė 2012-aisiais 8,8 proc. nuo bendro tais metais fiksuoto avarijų skaičiaus (3392), 2013-aisiais – 7,7 proc. nuo bendro fiksuoto avarijų skaičiaus (3418). Proporcijos skiriasi pirmu atveju 0,4 proc., antru – jau 2,2 procento.
Didelės tragedijos lydėjo ir kai kurias šiemet apsvaigusių nuo alkoholio ar narkotikų asmenų sukeltas avarijas. Viena tragiškiausių įvyko kovo mėnesį Utenoje, o jos aukomis tapo iškart trys žmonės. Kovo 29-osios ryte Užpalių ir A. Baranausko gatvių sankryžoje, ties „Senukų“ prekybos centru, pareigūnai stabdė "Audi A6". Buvo įtarta, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas nepakluso policijos reikalavimui sustoti, prasidėjo persekiojimas. Policininkai girtą vairuotoją vijosi maždaug kilometrą, kol jis sankryžoje, išvažiavęs iš šalutinės gatvės, susidūrė su taksi automobiliu "Renault Megane". Žuvo taksi vairuotojas (gim. 1957 m.) ir dvi pensinio amžiaus keleivės. "Audi" vairuotojas ir šalia vairuotojo sėdėjusi mergina iš sudaužytos mašinos išlipo patys. Merginai lūžo raktikaulis. Gale buvusius tris keleivius išvadavo ugniagesiai-gelbėtojai. Automobilį vairavusiam Utenos gyventojui dabar gresia 10 metų praleisti už grotų.
Lietuvos kelių policijos tarnyba pranešė, kad 2011 metais išaiškinta 12 tūkst. 910 atvejų, kai vairavo neblaivūs vairuotojai, 2012 metais - 12 tūkst. 164, 2013 metų sausio-kovo mėnesiais - 2611 atvejų. Kodėl rizikuojančių sėsti prie vairo apsvaigusių vairuotojų skaičius iš esmės nemažėja, nors visi jie puikiai žino, kokios bausmės gresia nelaimės atveju?
Psichologas: „Būtina keisti socialinį auklėjimą“
Garsaus psichologo Gedimino Navaičio teigimu, Lietuvoje iki šiol nėra kompleksinio darbo su linkusiais girtauti ir po to sėstis prie vairo vairuotojais. „Griežtos baudos gal ir neišsprendžia visų problemų, bet kai nėra kitų priemonių, gerai ir jos. Tačiau pagrindinė kryptis turi būti problemų kompleksinis sprendimas. Tas žmogus, kuris gavo teisę vairuoti automobilį, turi žinoti, kad jis yra labiau gerbtinas nei kitas, kuris tokios teisės neturi“, - atkreipė dėmesį psichologas. O visa tai, anot jo, pirmiausia yra susiję su lietuvių psichologijos ypatumais. Vairavimas išgėrus, tikino psichologas , yra tiktai bendros žemos Lietuvos gyventojų vairavimo kultūros dalis. Dėl to nėra veiksminga priemonę taikyti tik vienai ydai. Kompleksinis problemos sprendimas turi būti visa apimantis.
G. Navaitis tvirtino, kad „deja, bet Lietuvos keliuose justi pats blogiausias kaimietiškas mentalitetas“. „Klausiate, kas tai yra? - kalbėjo psichologas. - Jį, ko gero, paveldėjome iš savo prosenelių, kurie aukštino bričkelės greitį. „Bričkelė turi lėkti greitai“. Kuris tos bričkelės vadeliotojas greičiausiai pasiekia kelionės tikslą, tas ir kiečiausias. Visai kitas požiūris į vairavimo kultūrą egzistuoja tose šalyse, kur automobiliais važinėjama ilgesnį laiką. Ten vertybė yra ne nuvažiuoti greitai, o nuvažiuoti saugiai. Ir, pavyzdžiui, nuvykus į Šveicariją, esu viešėjęs Lugano mieste, net nejauku prieiti prie gatvės. Nes vos, netgi netyčia, prie jos priėjus visi be išimties gatve važiuojantys automobiliai sustoja. O tu galbūt netgi nesirengi tos gatvės kirsti. Ten vairuotojas jaučiasi gerai, jei kam nors kelyje gera padaro, yra mandagus “, - pasakojo psichologas.
Anot G. Navaičio, Lietuvoje vyraujančios „kaimo berno“ filosofijos esmė – pažeminti aplinkinius ir tuo pačiu pasijusti pranašesniu už juos. „Kelyje tai pasireiškia kito vairuotojo pastatymu į blogesnę padėtį. Labai liūdna, kad tuo ypač pasižymi jauni žmonės. Greičiausiai tam tikrus įpročius į kelius jie įgyja jau mokyklose, kur populiaru tyčiotis iš silpnesnių. Tokie žmonės, taip pat elgiasi ir kelyje“, - sakė psichologas.
Kaip su tuo kovoti? „Laukti kol pasikeis kartos, ir pavyzdingas elgesys keliuose savaime virs norma, tikrai nereikia. Nes šitaip pateisinamas neveiklumas. Kaip minėjau, reikalingas priemonių kompleksas, kurį kurtų įvairių sričių specialistai, tarp jų – ir psichologai. Jo tikslas – keisti mentalitetą. Bet pirma reikia įkurti koordinuojantį centrą, kurio funkcija – koordinuoti civilizuotų socialinių nuostatų ugdymą visuomenėje. Kol to nepadarysime, bus trypčiojama vietoje“, - sakė garsus psichologas.
Žurnalistams G. Navaitis siūlė pradėti nuo to, kad kelių chuliganų nebevadinti „kelių ereliais“, nes tai yra „skatinantis, šaunumą liudijantis epitetas“. „Pradėkite chuliganus vadinti „kelių vištgaidžiais“ - tikrai efektas bus“, - patarė psichologijos specialistas.
