Lygiai prieš 38 metus, 1975 metų balandžio 24 dieną, nuo konvejerio nuriedėjo paskutinis „Citroen DS“. Taip baigėsi viena iš šlovingiausių „Citroen“ erų. Iš viso gamyklos Prancūzijoje, Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje pagamino 1 455 746 efektingų didžiųjų „Citroen“.
1955 metais Paryžiaus parodoje debiutavęs „DS“ buvo ne šiaip naujas automobilis. Tai buvo revoliucija, naujos epochos ženklas. Tokiu simboliu jis tapo ne tik dėl neįprastų, novatoriškų formų kėbulo, bet ir dėl daugybės techninių inovacijų. Visų pirma tai hidropneumatinė pakaba. Ji leido ne tik išlaikyti stabilią prošvaisą nepriklausomai nuo automobilio pakrovimo, bet užtikrino ir nepaprastai aukštą komforto lygį. Beje, tokios pakabos veikimo principai nepasikeitė iki šių dienų. Be viso to „Deivė“ buvo pirmas serijinis automobilis su diskiniais priekiniais stabdžiais ir dviem atskirais stabdžių sistemos kontūrais, su stabdymo jėgos skirstymo reguliatoriumi.
„Deivės“ negalima įsivaizduoti be didžio to meto automobilių linijų menininko Flaminio Bertoni. F. Bertoni gimė Italijoje, tačiau visas jo kūrybinis gyvenimas prabėgo Prancūzijoje. Šis diplomuotas architektas talentingas skulptorius ir nuolatinis bohemos mėgstamų vyninių lankytojas sukūrė tokius įsimintinus automobilius, kaip „Traction Avant“, „2CV“, „Ami 6“ ir šių eilučių herojų – „Citroen DS 19“.
