Iškart po debiuto šis automobilis gavo pravardę „Deivė“. Tai lėmė ne tik tobulos automobilio formos, bet ir prancūzų kalbos skambesys – raidžių junginio „DS“ tarimas skamba kaip žodelis „diesse“, reiškiantis deivę.
Viskas prasidėjo 1955 metais. 1955 metais sąjungininkų pajėgos baigė Vakarų Vokietijos okupaciją, Varšuvos pakto šalys savo karinių pajėgų kontrolę nuolankiai perleido Tarybų Sąjungos vadams, Čiakas Beris pasiūlė pasauliui rokenrolą, o Amerikos mokslininkai pabaigė kontraceptinių piliulių tyrimus. Tais metais prancūzai pasauliui pasiūlė naują erą paskelbusį automobilį – 1955 m. Paryžiaus parodoje debiutavo „Citroen DS 19“.
Revoliucinis, nesenstantis ir sėkmingas
Tai buvo ne šiaip naujas automobilis. Tai buvo revoliucija, naujos epochos ženklas. Tokiu simboliu jis tapo ne tik dėl neįprastų, novatoriškų formų kėbulo, bet ir dėl daugybės techninių inovacijų. Visų pirma tai hidropneumatinė pakaba. Ji leido ne tik išlaikyti stabilią prošvaisą nepriklausomai nuo automobilio pakrovimo, bet užtikrino ir nepaprastai aukštą komforto lygį. Beje, tokios pakabos veikimo principai nepasikeitė iki šių dienų.
Be viso to „Deivė“ buvo pirmas serijinis automobilis su diskiniais priekiniais stabdžiais ir dviem atskirais stabdžių sistemos kontūrais, su stabdymo jėgos skirstymo reguliatoriumi.
Pirmoji versija buvo aprūpinta 1,9 litro darbo tūrio 70 a.g. benzininiu varikliu. Nemenkas automobilis galėjo pasiekti 140 km/h greitį ir naudojo tik apie 10 litrų kuro. Beje, automobilis iš pat pradžių ėmė patikti ne tik prancūzų publikai ir tai net mažumėlę keista.
Paprastai inovatyvių ir revoliucingų automobilių potencialūs pirkėjai baidosi, tačiau to pasakyti apie „DS“ niekaip neišeina. Debiuto dieną per 45 minutes „DS 19“ užsisakė 749 žmonės!
Talentingo skulptoriaus kūrinys
„Deivės“ negalima įsivaizduoti be didžio to meto automobilių linijų menininko Flaminio Bertoni. F. Bertoni gimė Italijoje, tačiau visas jo kūrybinis gyvenimas prabėgo Prancūzijoje. Šis diplomuotas architektas ir talentingas skulptorius sukūrė tokius įsimintinus automobilius, kaip „Traction Avant“, „2CV“, „Ami 6“ ir šio rašinio herojų – „Citroen DS 19“.
Bertoni buvo tikras menininkas, retai praleidžiantis Paryžiaus avangardinio meno parodas. Jį dažnai buvo galima pamatyti karštai diskutuojant ar lėbaujant bohemiškose kavinėse.Tačiau labai mažai kas žinojo, kad bohemiškas skulptorius ir garsus automobilių stilistas buvo vienas ir tas pats žmogus. Skyrėsi ne tik jo elgesys skirtingose aplinkose, bet ir jo darbai. Amžininkai atsimena, kad F. Bertoni skulptūros buvo dailios, tačiau gniuždančiai, tiesiog monumentaliai sunkios. Tačiau to pasakyti apie šio menininko kurtus automobilius tikrai neišeina.
Jo bohemiškoje esybėje tilpo ir „2CV“ linijų minimalizmas, ir „AMI 6“ ekscentrika, ir paprasta „DS 19“ tobulybė. Bertoni buvo ne tik originalus menininkas, bet ir puikus inžinierius. Jo nuomonę visuomet gerbė net ir didieji to meto „Citroen“ strategai Andre Lafevre ir Pierre Boulanger.
Nuo idėjos iki metalo – ilgas kelias ir kūrybinės kančios
„Citroen DS19“ istorija prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tuomet buvo nutarta kurti kodiniu vardu „VGD“ pavadintą automobilių šeimyną, kuri pakeistų jau pradėjusį senti „Traction Avant“. Įgyvendinti šį projektą laiku sutrukdė karas. Pirmą natūralaus dydžio maketą Bertoni komanda padarė 1947 metais. Jame jau matėsi būsimosios deivės proporcijos – stiklų nuolydžiai ir lengvai žemėjanti stogo linija. Tiesa, Bertoni gyvenimą nuodijo tik stilistiškai neišspręsta galinė automobilio dalis.
Tai tapo galvos skausmu ne vieniems metams. Nedaug trūko, kad šį projektą kompanija būtų nurašiusi – 1950 metais avarijoje žuvo Bertoni draugas ir progresyvių „Citroen“ eksperimentų šalininkas P. Boulanger, tad „Deivės“ kūrėjas neteko savo užtarėjo. Tačiau 1955 metų sausio 16 dieną Flaminio Bertoni nupiešė paskutinį būsimo „DS 19“ eskizą ir stilistinis automobilio vientisumas buvo pasiektas. Maestro amžininkai atsimena, kad keletą dienų prieš lemiamo eskizo atsiradimą, Bertoni vienas užsidarė studijoje ir ilgai nesirodė. Vieni jo kolegos tvirtino, kad toks įkvėpimas jį užvaldė po naktinio šėlionių abejotinos reputacijos Paryžiaus vyninėse, kiti čia linkę prisiminti ir maestro moterų rolę.
Kaip ten bebūtų, Bertoni pagaliau pabaigė savo didį darbą. Žinoma, prie „Citroen DS 19“ projekto dirbo didelė konstruktorių ir stilistų komanda, tačiau šis automobilis yra būtent Bertoni kūrinys. Jis tikėjo tik tuo, ką darė pats, jis kaip velnias riejosi su kolegomis. Jis buvo nepakantus kitiems ir galėjo dėl smulkmenų juos „pasiųsti“. Jam buvo pernelyg siauri tų laikų automobilių dizaino rėmai. Net keista, tačiau toks išsišokėlis visuomet sugebėdavo įrodyti, kad jis yra teisus.
Kažkada nepaprastai sėkmingas, o dabar medžiojamas kolekcininkų
1975 metais mirė Ispanijos diktatorius Franko, Andrejus Sacharovas laimėjo Nobelio taikos premiją, o Milošo Formano „Skrydis virš gegutės lizdo“ triumfavo ne vien tik Holivude. Tų pačių metų balandžio mėnesį buvo nutraukta „Citroen DS“ gamyba. Per nepilnus 20 metų – nuo 1955 m. spalio iki 1975 m. balandžio – nuo konvejerio nuriedėjo 1 456115 „Citroen DS“ ir giminingo „Citroen ID“ modelio automobilių.
Tokiomis mašinomis važinėjo Prancūzijos prezidentai, jos kartu su garsiausiais aktoriais vaidino kino filmuose. Per 20 metų šie automobiliai buvo net 12 metų atnaujinti, o šiandien išlikę „Citroen DS“ ir „ID“ egzemplioriai yra geidžiamas kiekvieno rimto automobilių kolekcininko pirkinys.
Legendinio Flaminio Bertoni kūriniai neatrodo pasenę ir antrame XXI a. dešimtmetyje, nors jau seniausiai tapo automobilių istorija. Galbūt todėl, kad tai – meno kūriniai, riedančios skulptūros, kurių linijas brėžė užsispyręs, bet genialus skulptorius.
