Nedarbas ir lietuviškas atlyginimas lietuvių vis dėlto nepersodino iš automobilių ant dviračių. Per pastarąjį pusmetį Lietuvoje automobilių padaugėjo per 17 tūkst., Aukštaitijos sostinėje – keliais šimtais. Nenaujais automobiliais prekiaujantys Panevėžio verslininkai tvirtina net vasarą parduodantys tiek pat, kiek didžiausio pakilimo metais 2008-aisiais.
Automobilių daugėja
„Regitros“ duomenimis, per pastarąjį pusmetį Lietuvoje lengvųjų automobilių ne tik nemažėjo, bet dargi padaugėjo 17 178-iais ir šiuo metu šalyje važinėja 1 mln. 115 tūkst. 32. Maždaug trims gyventojams tenka vienas automobilis.
Panevėžyje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius automobilių padaugėjo 432 – Aukštaitijos sostinės gatvėse rieda per 37 tūkst. lengvųjų.
Daugiausia šįmet apsirūpinusiųjų ratais Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonuose ir Marijampolėje. Šiose savivaldybėse lengvųjų mašinų padaugėjo 2,3 – 3,5 proc.
Didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose automobilių parkas išaugo 1,9–1,2 proc.
Transporto kamščiais piko metu garsėjančiame Vilniuje važinėja per 222 tūkst., Kaune – apie 118,4 tūkst. lengvųjų automobilių. Tuo metu pajūryje, atrodo, daugiau gyventojų nei šalies didmiesčiuose vertina sveiką gyvenimo būdą – Klaipėdoje automobilių skaičiuojama perpus mažiau – apie 54 tūkst.
Rekordas – 875 automobiliai vienam
Automobilių savininkų Lietuvoje priskaičiuojama per 834 tūkst. Dauguma jų savo vardu įregistravę po vieną transporto priemonę, tačiau 16 proc. priklauso po du automobilius, o 2 proc. savininkų skelbia turintys po tris ratuotas priemones.
Didžiausiais automobilių parkais gali pasigirti trys gyventojai – marijampoliškis ir du kauniečiai. Jų vardu „Regitroje“ registruotos atitinkamai 875, 612 ir 295 lengvosios mašinos.
Nepaisant aukštų kainų benzinas išlieka populiariausia degalų rūšis. Jį naudoja net pusė Lietuvoje registruotų automobilių – maždaug 541 tūkst. Lt. Varomi dujomis važinėja 113 tūkst. lengvųjų. Estijoje populiarūs elektromobiliai Lietuvoje sunkiai skinasi kelią. Mūsų šalyje vien elektra varomi tik aštuoni automobiliai.
Turguje pagyvėjimas
Kad lietuvių kišenės vis dėlto ne tokios skylėtos, kaip rodo Darbo biržos ir socialines pašalpas išmokančių savivaldybių statistika, pritaria ir naudotų automobilių pardavėjai. Maždaug prieš metus apytuštis buvęs didžiausias Aukštaitijos regione Panevėžio automobilių turgus dabar vėl primena skruzdėlyną.
Nenaujais automobiliais iš Vokietijos prekiaujančio Sigito teigimu, nors pardavimas nepasivijo buvusio 2008–2009 metais, tačiau šįmet pastebimai išaugo net ir vasarą, nors atostogų metu prekybą visuomet apimdavo sąstingis.
„Parduodame beveik tiek pat automobilių, kiek didžiausio anšlago laikais – 2008-aisiais, tačiau kainos gerokai kritusios“, – tvirtina Sigitas.
Anot jo, vien per pastaruosius porą metų naudoti automobiliai atpigo maždaug 30 proc.
Plūsta kaimynai
Pardavėjo nuomone, krentančios automobilių kainos į Lietuvą pritraukė pirkėjų iš svetur. Panevėžio automobilių turguje pardavimo rinką labiausiai palaiko estai, latviai, lenkai, moldavai, ukrainiečiai, kazachai, baltarusiai. Pastarieji – bene patraukliausi pirkėjai.
Dėl prieš metus įsigaliojusios bendros Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos, pakoregavusios naudotų automobilių įvežimo sąnaudas, šių šalių piliečiai Lietuvoje atvažiuoja apynaujų, 3–5 metų mažalitražių automobilių.
Lietuviai dairosi ne senesnių nei 2000-ųjų automobilių. Už juos dažniausiai pasirengę mokėti apie 17 tūkst. litų.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖ
