Saugaus eismo specialistai vieningai sutinka, kad daug Lietuvoje eksploatuojamų naudotų automobilių važinėja su vienokiais ar kitokiais defektais. Tai, kad kas dveji metai atliekama privalomoji techninė apžiūra, reiškia tik tai, jog tuo metu, kai naudota mašina buvo atvairuota apžiūrai, ji neturėjo didelių techninių trūkumų. Tačiau senuose, prieš dešimt ir daugiau metų pagamintuose automobiliuose, tokių trūkumų gali atsirasti kaip mat.
Į kelią – be techninės apžiūros
Didelį pavojų kelia ir po avarijų draudikų pripažinti neeksplotuotinais, bet vėliau auksarankių vis tiek naujam gyvenimui prikelti automobiliai. Kai kurie jų yra sudurstyti iš dviejų ar trijų transporto priemonių. Įsigaliojus naujojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, tokias transporto priemones yra atsisakoma sertifikuoti. Tačiau pavojus nuo to nesumažėja, kadangi keliais vis dar važinėja nemažai vairuotojų su iš numirusiųjų prikeltomis luženomis, kurioms nėra pasibaigęs privalomosios techninės apžiūros laikas.
Labai pavojingos ir, dažniausiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, atgabentos transporto priemonės, kurios pabuvojo stichinių nelaimų vietose. Auksarankių pastangomis jomis irgi toliau važinėjama dabar jau Lietuvos keliais. Naujomis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisomis bus stengiamasi atsikratyti ir tokių automobilių, tačiau pirmiausia jiems irgi turi baigtis galiojanti techninė apžiūra. Vis dar keliuose važiuoja nemažai automobilių, neturinčių techninės apžiūros kortelės. Liepos pradžioje valstybės įmonė „Regitra“ sustabdė leidimus dalyvauti eisme 913 tūkst. transporto priemonių, liepos 1 dieną neturėjusių privalomosios techninės apžiūros. Pagal naująją tvarką tokių mašinų vairuotojai per 90 dienų privalo arba praeiti privalomąją techninę apžiūrą ir apdrausti automobilius arba jie bus prievarta išregistruoti.
Bet netgi toks žingsnis vargu ar iš esmės atskleis, kiek techniškai netvarkingų mašinų reguliariai ar kartkartėmis išsuka į kelius ir kelia pavojų eismo dalyvių gyvybėms bei sveikatai. Saugaus eismo specialistų nuomone, padėtis pradėtų keistis nebent tada, jei lietuviai masiškai pirktų garantiją turinčius naujus automobilius. Tačiau artimiausiais metais toks stebuklas mažai tikėtinas dėl įgimto lietuvių atsargumo, jų neblėstančios meilės senienoms ir menkų pajamų, daugeliui net pagalvoti neleidžiančių apie naują automobilį savo garaže.
Visiškai nepavojingi – tik nauji
Kiek automobilių šiandien potencialiai gali kelti pavojų eismo saugumui vien dėl to, kad yra techniškai netvarkingi, turi vieną ar kitą defektą? Kaip minėta, tokios statistikos nėra. Galime tik spėlioti žinodami, kiek naudotų automobilių, turinčių didžiausią riziką turėti defektą, registruota Lietuvoje.
„Regitros“ duomenimis, 2014 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo registruota 1 829 997 lengvosios transporto priemonės. Iš jų techninės apžiūros taloną turėjo ir aktyviai galėjo būti eksploatuojami tik 1 140 089 automobiliai. Iš jų naujų (iki trejų metų amžiaus) buvo ne daugiau kaip 5 proc. Likusių vidutinis amžius buvo apie 14 metų. Vadinasi, daugiau kaip milijonas naudotų automobilių, turinčių leidimą aktyviai juos eksploatuoti, kėlė potencialią grėsmę eismo dalyviams.
Lemtingų gedimų priežastis nurodė draudikai
Nors oficialios statistikos apie mašinų defektus, dėl kurių kyla avarijos ir nėra, neoficialiai problemą yra gvildenę draudikai. Tarkim, Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ yra pastebėjusi, kad nors didžiąją dalį eismo įvykių Lietuvos keliuose lemia kelio sąlygos ir žmogiškasis faktorius, nemažėja ir eismo įvykių dėl techninių gedimų. Remdamiesi kelių pastarųjų metų statistika, kompanijos draudikai išskyrė penkis labiausiai paplitusius gedimus.
Pirmoje vietoje yra netvarkinga važiuoklė. Būtent ji, pasak „ERGO Insurance“, yra dažniausia avarijų, susijusių su automobilių gedimais, priežastis. Važiuoklė yra viena iš pagrindinių automobilių dalių, todėl jos gedimai gali būti susiję su amortizatoriais, spyruoklėmis, apsauginėmis gumomis bei kitomis svarbiomis automobilio dalimis. Kai kurie važiuoklės gedimai nėra lengvai pastebimi, todėl vairuotojai dažniausiai neatkreipia į juos dėmesio ir jų netvarko. Vis tik, kartais išduoti važiuoklės gedimus gali keli požymiai – staiga atsiradęs bildesys, ūžesys, pablogėjęs automobilio manevringumas, vairo drebėjimas. Atkreipti dėmesį į juos yra privaloma, nes laiku nepašalintas, kad ir smulkus važiuoklės gedimas, vėliau gali baigtis ne tik didelėmis piniginėmis išlaidomis, bet ir skaudžia avarija.
Antri tarp gedimų, kurie dažniausiai paveda vairuotojus, yra sudilę ratų guoliai. Nors ratų guolio kaina yra palyginus nedidelė – svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų – nepakeistas guolis gali sukelti rimtą eismo įvykį, kurio žala bus milžiniška. Dėl nepakeisto transporto priemonės rato guolio, žala gali siekti ir šimtus tūkstančių litų.
„Pastebėjome, jog su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Avarijos atveju, tai išties didelė žala, nes vilkikai ne tik gabena brangius krovinius, kurie avarijų metu būna sugadinami, bet ir važiuoja dideliu greičiu. Nevaldomas vilkikas gali sukelti visos automobilių virtinės avariją, o dažnu atveju šiuos įvykius lydi sunkios traumos“, – šitaip situaciją komentavo „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.
Netvarkinga stabdžių sistema – trečia ir tarp tų gedimų, dėl kurių dažniausiai kyla avarijos. Tačiau tokių gedimų pasekmės – skaudžiausios. Nors stabdžių sistemos gedimai dažniausiai pastebimi dar neišvažiavus iš aikštelės ar namo kiemo, anot „ERGO Insurance“, tačiau kartais tokių gedimų pasitaiko ir kelyje. Šios avarijos nėra dažnos, tačiau jau spėta įsitikinti, kad jos yra skaudžiausios. Dideliu greičiu važiuojantys vairuotojai, pastebėję stabdžių sistemos gedimą, neturi kitos išeities tik bandyti sustabdyti automobilį kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pavaromis arba, esant ekstremaliam atvejui, išsukti iš važiuojamosios kelio dalies.
Dar baisesnės pasekmės tikėtinos tuomet, kai stabdžių gedimas pastebimas ne važiuojant lygiu keliu, o tik pasiekus kliūtį ir bandant staiga sustoti. Tokiais atvejais aukų išvengti praktiškai neįmanoma.
Senos arba netinkamos padangos – ketvirtoje gedimų sąrašo vietoje. Dėl šios priežasties avarijos nutinka žiemos sezono metu ir dažniausiai „nurašomos“ prastai kelio dangos būklei, tačiau tokių avarijų kaltininkas neretai būna neatsakingas automobilio savininkas, pavėlavęs ar piktybiškai nepasikeitęs vasarinių padangų arba važinėjantis sudėvėtomis žieminėmis padangomis.
Automobilį būtina prižiūrėti nuolatos
Penktuoju numeriu juodajame sąraše - „gedimas, į kurį ilgai niekas nekreipė dėmesio“. „ERGO Insurance“ teigimu, jį draudikams padėjo įvardyti autoserviso paslaugas teikiančios bendrovės „AD Baltic“ padalinio vadovas Vaidas Mecenis. „Lietuviai pasižymi tuo, jog vengia autoservisų manydami, kad taip sutaupys laiko ar pinigų ir atvaro automobilį tik tada, kai gedimas tikrai rimtas arba automobilis visai nebevažiuoja. Dauguma ignoruoja staiga užsidegusią lemputę ar nuolatos, bet neįkyriai barškantį ratą“, – dėsto V. Mecenis.
Pasak jo, važinėjant ne visiškai tvarkinga transporto priemone, ji tik dar labiau techniškai gadinama. Automobilį prižiūrėti reikia nuolatos: periodiškai patikrinti skysčius, laiku pasikeisti padangas, tuomet tikimybė išvengti avarijų bus daug didesnė.