Dviratininkai, pradėdami sezoną pasikartokite Kelių eismo taisykles ir susipažinkite su dažniausiomis eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai ir kiti eismo dalyviai, priežastimis.
Atšilus orams į gatves išvažiuoja dviratininkai. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai jau yra užfiksavę pirmuosius šiais metais eismo įvykius, kuriuose dalyvavo dviratininkai. Balandžio pabaiga ir gegužė – pats pavojingiausias laikotarpis šios kategorijos eismo dalyviams. Eismo nelaimių būtų galima išvengti laikantis Kelių eismo taisyklių, žinant pagrindines priežastis eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai ir kiti eismo dalyviai, įvertinant jas ir laikantis atsargumo. Pagrindinė pavojingo laikotarpio problema –dviratininkai ir automobilių vairuotojai gatvėse ir keliuose tiesiog nepastebi vieni kitų. Per žiemą vairuotojai atpranta keliuose matyti dviratininkus, o dviratininkai po žiemos būna praradę vairavimo įgūdžius ir atsargumą.
Dažniausios eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai ir kiti eismo dalyviai, priežastys:
Dviratininkai važiuoja neblaivūs. Yra asmenų, kurie išgėrę alkoholio vengia sėsti prie automobilio vairo, bet yra įsitikinę, kad dviratį vairuoti gali. Neblaivūs dviratininkai nesuvaldo savo transporto priemonės, nukrenta ar atsitrenkia į kliūtis. Apsvaigę nuo alkoholio dviratininkai ignoruoja Kelių eismo taisykles.
Dviratininkai neatsargiai vairuoja. Jie neįvertina kelio dangos (duobių, šulinio dangčių, netikėtų kliūčių, šlapios arba apledėjusios kelio dangos, žvyro keliamų pavojų), nukrenta ir susižeidžia.
Dviratininkų vairavimo įgūdžių stoka. Žiemą dviračiu nevažinėję žmonės, neturėdami pakankamai įgūdžių, paprastai pervertina savo galimybes.
Dviratininkai važiuoja važiuojamąja kelio dalimi, nesinaudoja įrengtais dviračių takais. Kelių eismo taisyklių 71.1. p. nustatyta, kad dviratininkams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai.
Dviratininkai įvažiuoja į kelią neįsitikinę ar tai saugu ir susiduria su keliu važiuojančia transporto priemone. Tik pradėjus važiuoti, įvažiuojant į kelią iš kiemo, kitos greta kelio esančios teritorijos būtinas ypatingas atidumas.
Dviratininkai važiuoja šaligatviu keldami pavojų pėstiesiems. Dviratininkams draudžiama važiuoti šaligatviais. Kelių eismo taisyklių 69 p. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems.
Dviratininkai tamsiuoju paros metu važiuoja be atšvaitų, žibintų, šviesą atspindinčios liemenės. Kelių eismo taisyklių 64 p. nustatyta, kad dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.
Dviratininkai netinkamai elgiasi važiuodami dviračių taku – negerbia kitų dviratininkų, nepraleidžia jų, važiuoja per arti ir kliudo kitus.
Dviratininkai važiuoja per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Kaip ir pėsčiasis, žengiantis į pėsčiųjų perėją, dviratininkas turi įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinti saugumu. Greičiau už pėsčiuosius judantys dviratininkai dažnai nespėja įvertinti šių aplinkybių.
Dviratininkai nepaiso šviesoforų signalų. Kelių eismo taisyklių 70 p. nustatyta, kad vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų.
Dviratininkai nenaudoja dviratininkų šalmų. Šalmų nenaudojantys dviratininkai, nepaisant jų amžiaus, dažnai patiria sunkias galvos traumas. Kelių eismo taisyklių 64 p. nustatyta, kad dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. Atkreiptinas dėmesys, kad specialiose prie dviračių tvirtinamose sėdynėse vežami vaikai privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą.
Gatvėmis ir keliais važinėja mažamečiai, Kelių eismo taisyklių nepaisantys vaikai. Pagal Kelių eismo taisyklių 64 p. važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. (Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai prilyginami gyvenamajai zonai). Tėvai, įtėviai, globėjai turėtų pasirūpinti, kad vaikai išmoktų Kelių eismo taisykles, 12 metų sulaukę, gatvėmis ir keliais važinėjantys vaikai turėtų mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą. Egzaminą išlaikyti ir dviratininko pažymėjimą įsigyti 12 m. vaikai gali Vilniaus saugaus eismo mokykloje. Daugiau informacijos – www.vsem.lt/
Primename, kad visų eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šią Kelių eismo taisyklių nuostatą turėtų atminti visi eismo dalyviai – dviratininkai, vairuotojai ir pėstieji.
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba
