Šylant orams į gatves išvažiuoja vis daugiau motociklų. Eisme, o ypatingai didžiuosiuose miestuose vėl neišvengiamai susidurs dviračių ir keturračių transporto priemonių vairuotojai, o kiekvienas rimtesnis incidentas sukels diskusijas, apie tai, kaip tiek vieniems, kiek kitiems reikia žinoti KET ir jų laikytis, suprasti skirtingų transporto priemonių diktuojamą skirtingą dinamiką kelyje, būti pastabiems ir tolerantiškiems.
Norėdamas suteikti galimybę pasisakyti motociklininkams, kurių komentarai dažnai paskęsta bendrame informacijos sraute, pirmadienį, balandžio 16 d. Balsas.lt organizavo diskusiją, į kurią pakviesti buvo tik dviračių transporto priemonių vairuotojai ir entuziastai. Naujienų portalo redakcijoje vykusioje vaizdo konferencijoje buvo aptariamos tokios temos kaip visuomenėje susiformavęs motociklininkų įvaizdis, vairavimo įgūdžių tobulinimas, techninės motociklo būklės įtaka eismo saugumui, taip pat ir moraliniai aspektai ‒ atsakomybė prieš kitus eismo dalyvius bei tolerancija.
Laimonas Staniulis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kvietimas pasisakyti eismo saugumo klausimais pačius motociklininkus šiek tiek nustebino, tačiau panašu, kad tik gerąja prasme aktyvi ir puikiai organizuota didžiausia šalyje bendruomenė vienijanti tiek baikerių klubus, tiek pavienius vairuotojus į konferenciją delegavo net tris savo atstovus – Eugenijų Grigą, Artūrą Kiškį ir Laimoną Staniulį. Pastarasis į redakciją atvyko solidžių gabaritų čioperiu, visai nepaisydamas lietingo pirmadienio oro. Motociklų sporto klubą „Coffee Racers“ atstovavo kaip visuomet energingas ir turintis ką pasakyti Jaroslavas Buinauskas.
Siūlome pažiūrėti visą Balsas.lt vaizdo konferenciją su motociklininkais:
Taip pat, pateikiame trumpą dalies diskusijoje aptartų klausimų santrauką.
Vairavimo įgūdžiai – labai skirtingi
Kaip pažymėjo L. Staniulis, kaip automobilistų, taip ir motociklininkų gretose yra žmonių, kurie į gatves su savo technika išvažiuoja tik savaitgaliais. Tokius vairuotojus, anot pašnekovo, galima prilyginti beretes dėvintiems senukams, kurie automobilius iš garažų trauka tik ypatingomis progomis. „Tai yra žmonės, kurie neturi bazinių įgūdžių, kaip tarkime, reikia važiuoti esant šlapiai dangai. Tikrai ne visi važinėja nuolatos ir ne visų vairavimo sugebėjimų lygis vienodas“, ‒ pažymėjo jis. Automobilio ar motociklo vairuotojas kaip ir bet kokios srities specialistas turi tobulėti. Anot pašnekovo, tas pats galioja ir motociklininkui – jis turi stengtis atlikti viską geriau suprasti procesus, kuriuos stengiasi suvaldyti.
E. Grigas pažymėjo, kad yra atskira kategorija motociklininkų, kurie važinėja kaimuose neturėdami A kategorijos, nežinodami elementarių saugumo reikalavimų. „Jie nesupranta, kaip tas motociklas yra valdomas, nesilaiko saugumo reikalavimų, todėl manau kelia daugiausiai problemų. Jeigu žmogus išmokęs kelių eismo taisykles išvažiuoja į kelią, miesto gatvę, jis tai daro tvarkingai“, ‒ kalbėjo jis.
Didžiausia problema – vairuotojų ruošimas
Didžiausia problema, kalbant apie motociklininkų profesionalumą, anot pašnekovų yra vairuotojų ruošimas. Mokyklose, anot jų, šiuo metu išmokoma tik pagrindinių dalykų, todėl kuomet vairuotojas atsiduria ekstremalioje situacijoje automatiškai kyla problemos. „Vairuotojai nesupažindinami su motociklo geometrija, valdymo savybėmis, todėl galima sakyti, kad dauguma važinėjančių mūsų keliais yra savamoksliai“, ‒ tvirtino J. Buinauskas. Anot L. Staniulio, užsienyje į motociklininkų rengimą žiūrima gerokai rimčiau.
Lietuvos vairavimo mokyklose, anot motociklininkų, mokoma tik to, ko reikia norint išlaikyti vairavimo egzaminą, nesistengiama paruošti būsimųjų eismo dalyvių taip, kad būtų pasiruošęs važiuoti gatvėje, žinotų, kaip elgtis bendrame sraute, kuriame visuomet dominuoja automobiliai. Vairuoti galingą motociklą iš karto pradėjęs A. Kiškis, pažymėjo, kad valdyti dviratę transporto priemonę yra gerokai sudėtingiau nei automobilį, todėl prieš išvažiuodamas į gatves jis jau buvo išsinagrinėjęs veikimo principą. „Tam reikia gerokai daugiau įgūdžių ir patirties. Kalbame manau ne apie metus ar dvejus, o bent penketą metų“, ‒ tvirtino jis.
Neigiamą įvaizdį formuoja chuliganai
Klausiamas apie motociklininkų įvaizdį Lietuvoje J. Buinauskas sakė, kad šiuo metu jis labai blogas. Anot sporto klubo „Coffee Racers“ atstovo, norėdamos jį pakeisti visos motociklininkų bendruomenės šalyje turi dirbti kartu. „Turime daugiau bendrauti su žiniasklaida, taip pat ir su automobilių klubų atstovais tam, kad tą įvaizdį pagerintume. Pradėkime nuo to, kad dalis motociklininkų išties važiuoja įžūliai ir chuliganiškai, bet jie tikrai nėra didžioji mūsų bendruomenės dalis“, ‒ komentavo jis.
Pavojingai vairuojantys motociklininkai, anot diskusijos dalyvių, problemų kelia visiems. Kaip pažymėjo E. Grigas, motociklus vairuojantys chuliganai visuomenės išskiriami kaip itin pavojingi, tačiau daug yra ir tokių, kurie taip pat neatsakingai elgiasi ir prie automobilio vairo. „Kodėl jaunas žmogus nusiperka BMW ir krečia nesąmones kelyje? Tokių pačių yra mūsų gretose, dažniausiai jie nepriklauso jokiai sveiku protu mąstančiai bendruomenei ir ant kelyje daro kvailystes“, ‒ konstatavo motociklininkas.
Automobilių vairuotojai – netolerantiški
Didelė problema kalbant apie eismo saugumą, anot motociklininkų, yra automobilių vairuotojai. J. Buinauskas stebėjosi šalyje vyraujančiu vairuotojų požiūriu, kuomet dviratės transporto priemonės nėra laikomos lygiaverčiais eismo dalyviais. „Automobilių vairuotojai jokių dviračių transporto priemonių, galbūt išskyrus didesnius čioperius, nelaiko lygiaverčiais eismo dalyviais. Tai itin aktualu kalbant apie dviračius, motorolerius ir mažuosius motociklus. Tarkime, kuomet yra išvažiavimas iš šalutinio kelio automobilis visuomet išlys tave taranuodama, tarsi jos vairuotojas galvoja, kad motociklininkui manevruoti užteks pusė metro. Dar ir pasignalizuos, reikšdamas pasipiktinimą, kad jam užstojamas kelias“, ‒ sakė jis.
Priešprieša tarp motociklininkų ir automobilių vairuotojų yra, tačiau kaip pažymėjo diskusijos dalyviai – ne tokia didelė, kaip ją dažnai siekiama iliustruoti masinės informacijos priemonių kanaluose. Anot L. Staniulio, motociklininkų susirinkimai ir organizuojami renginiai mažai kam įdomūs, tačiau policijos statistikos suvestines, kuriose rašoma, kad kažkoks asmuo lėkdamas dideliu greičiu padarė avariją, perskaito visi. „Šiais metais pirmąjį straipsnį apie motociklininku perskaičiau apie tai, kad Vilniaus mieste tik pašvietus saulei išlėkė taip vadinamų „britvų“ vairuotojai, pakelė motociklus ant vieno rato ir važiavo pro Spaudos rūmus“, ‒ kalbėjo J. Buinauskas pridurdamas, kad tai yra akivaizdus visuomenės supriešinimas.
Sunkmečiu agresijos kelyje daugiau
Tokiais atvejais, anot pašnekovo, motociklininkų gretose kyla pasipiktinimas, kodėl apie juos rašoma, kaip apie blogiukus, o likusi visuomenės dalis tokius juos ir mato, todėl kyla pasipiktinimas. Motociklininkai stebėjosi naujienų portaluose formuojama mintis, kad „štai atėjo pavasaris, tai visi išvažiuos į gatves ir prasidės“. Anot L. Staniulio, taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominė situacija daro įtaką vairuotojų tarpusavio elgesiui kelyje. „Agresijos dabar tiesiog yra daugiau. Kuomet 2007 – 2008 m. viskas buvo puiku ir gerai, matėsi pagerėjimas ir eismo dalyvių santykiuose, o dabar vėl viskas atrodo niūriai“, ‒ situaciją komentavo motociklininkas.
J. Buinauskas pastebėjo, kad nepaisant vyraujančios neigiamos nuotaikos, galima pasidžiaugti, kad dalies automobilių vairuotojų tolerancija motociklininkams didėja. „Pavyzdžiui, kuomet pamato iš galo atvažiuojantį motociklą, kai kurie pasitraukia į šalį ir praleidžia. Aplenkus tokį automobilį tikrai negaila pamoti ranka ar pamirksėti avariniu. Kuo toliau, tuo tokių atvejų aš pastebiu daugiau“, ‒ džiaugėsi jis.
