Vandalizmas Lietuvoje giliai įsišaknijęs – draudikų statistika atspindi, kad kasmet įmonės ir gyventojai dėl vandalų išpuolių patiria kelis milijonus litų nuostolių. Vandalai dažniausiai išsilieja ant automobilių – net 90 proc. vandalizmo žalų patiria kasko draudimo klientai.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigia, jog turto ir transporto draudime vandalizmo žaloms atlyginti per pirmus dešimt šių metų mėnesių buvo išmokėta daugiau kaip 3,3 mln. litų. „Situacija panaši kaip ir praėjusiais metais. Šiemet registravome daugiau kaip 4,2 tūkst. vandalizmo atvejų, vidutiniškai vienas vandalas sukelia kiek daugiau nei 800 litų nuostolių“, – teigia N. Giedraitis.
Pasak N. Giedraičio, vandalai aktyviausi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o turtas dažniausiai niokojamas tamsiu paros metu. „Automobiliai dažniausiai būna apgadinami išdaužant langus, sulankstant kėbulo dalis ir pavagiant smulkias dalis. Vandalams užkliuvę pastatai paprastai būna apipaišomi, išdaužomi langai“, – teigia N. Giedraitis. Jis pastebi, kad vandalizmas būdingas ir ilgapirščiams. Vagysčių metu jie dažnai sugadina baldus, įrangą, kurios nepavyksta pavogti.
Už vandalų suniokotą automobilį – 37 tūkst. litų
Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ ekspertai sudarė didžiausių vandalų sukeltų nuostolių automobiliams trejetuką. „Didžiausia išmoka per pastaruosius dvejus metus kasko draudimo klientui sudarė 37 tūkst. litų, kai klientas ryte savo apynaujį automobilį rado apipurkštą montažinėmis putomis ir kirviu sukapotas atskiras automobilio dalis – dureles, variklio gaubtą ir pan. Antroji pagal dydį išmoka siekė 30 tūkst. litų, kliento automobiliui buvo išdaužyti langai, apibraižytos kėbulo dalys ir pavogtos kai kurios dalys. Šiuo atveju automobilį vandališkai apgadino ilgapirščiai, nes jų pagrindinis tikslas buvo pavogti navigacinę įrangą. Tuo tarpu trečia pagal dydį išmokėta išmoka sudarė 15,5 tūkst. litų, kai vandalai apdaužė visą 2012 m. pagamintą automobilį“, – pasakoja N. Giedraitis.
Nuo vandalų gyventojai ir įmonės paprastai nukenčia be priežasties. Siekiant išvengti nuostolių, rekomenduojama automobilius statyti gerai apšviestose, nenuošaliose ir į filmavimo kamerų akiratį patenkančiose vietose. Tuo tarpu pastatų sienas bei langus nuo vandalų apsaugoti galėtų nebent sargai, budrūs gyventojai ir kaimynai. Pasitaiko atvejų, kai vandalai išaiškinami, pasitelkiant filmavimo kamerų įrašus ir žalos atlyginimas išieškomas iš jų, tačiau juos sučiupti pavyksta gana retai, tad vertėtų apsvarstyti, ar nevertėtų turto apdrausti.
