Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kovo 11 d. įvykusiame Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje Briuselyje ministrų politiniuose debatuose išsakė Lietuvos pozijas dėl vieningos ES geležinkelių erdvės kūrimo ir dėl perėjimo nuo konvencinių prie alternatyvių degalų.
Diskusijoje apie Europos Komisijos (EK) pateiktą Ketvirtąjį ES geležinkelių transporto teisės aktų paketą, ministras R. Sinkevičius pabrėžė, kad dėl savo poveikio ES valstybių narių ekonomikoms, rinkoms ir viešiesiems finansams šis teisės aktų paketas yra itin reikšmingas: „Lietuva pritaria EK pasiūlymo tikslams – supaprastinti ir atnaujinti geležinkelių transporto teisinio reguliavimo reikalavimus ES,“ - sakė ministras, akcentuodamas, kad šiai teisėkūros iniciatyvai būtina skirti ypatingą dėmesį ir atsižvelgti į nacionalinę šalių narių geležinkelio tinklų specifiką. Pasak ministro, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tinklų specifika jau yra įtvirtinta ne viename ES teisės akte, reglamentuojančiame geležinkelių transportą, todėl to paties tikimasi ir šiuo atveju. Ketvirtąjį ES geležinkelių transporto teisės aktų paketą EK pristatė š.m. sausio 31 d., jį sudaro techninė ir rinkos dalis, iš viso šešios direktyvos. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija svarstymą pradėjo nuo techninei daliai priklausančios Sąveikos direktyvos. Ministras taip pat pasisakė diskusijoje apie EK komunikatą „Transportui – švari energija. Europinė alternatyviųjų degalų strategija“. „Perėjimas nuo naftos prie alternatyvaus kuro turėtų būti laipsniškas, šiam perėjimui būtina skirti laiko, kol bus sukurta tam būtina infrastruktūra ir vartotojų pasitikėjimas alternatyviu kuru“, - pažymėjo ministras R. Sinkevičius, pasisakydamas ministrų diskusijoje dėl Alternatyvių degalų infrastuktūros diegimo direktyvos. Ministras pabrėžė, kad valstybėms narėms turi būti suteikta daugiau lankstumo įgyvendinant šią direktyvą, kad turi būti orientuojamasi į siekiamą tikslą ir šalių specifiką. Pasak ministro, būtina atsižvelgti į valstybėse narėse šioje srityje atliktas galimybių studijas, atspindinčias realius ir pagrįstus poreikius įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles ir kitą alternatyvaus kuro infrastruktūrą: „Lietuvoje atliktos studijos rodo, kad optimalus ir rekomenduojamas elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius mūsų šalyje yra 3–8 kartus mažesnis, nei direktyvoje numatomas minimalus skaičius“,- sakė R. Sinkevičius.
