„Turto draudimo rinka ateityje augs, o tam yra keletas priežasčių. Ne tik dėl to, kad šios draudimo rūšies skvarba mūsų šalyje gerokai mažesnė nei Vakarų Europoje ar dėl to, kad gyventojų ir įmonių turimas turtas didėja, tampa vertingesnis ir brangesnis. Esminės įtakos šios draudimo rūšies augimui turės tai, kad kiekvienais metais fiksuojama vis daugiau gamtinių nelaimių, susijusių su klimato kaita. Lietuvos gyventojai tai mato, todėl suvokia, kad savo turtą būtina kuo labiau apsaugoti”, – sakė Ernest Marek Goliančik, ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas.
Taip mano ir Lietuvos gyventojai. 39 proc. BTA pernai atlikto tyrimo dalyvių sutinka, jog Lietuvoje turi būti įvestas privalomas būsto draudimas nuo gaisrų ir stichinių nelaimių: 9 proc. manymu, toks draudimas turėtų būti taikomas visiems būstams, 30 proc. nuomone – tik didesnę riziką turintiems būstams.
Gyventojai gerokai aktyviau pradeda drausti turtą po šalį talžiusių vasarinių vėtrų ir audrų. BTA specialistas pastebi, kad dažniausiai žmonės apdraudžia savo nekilnojamąjį turtą tik po to, kai jų pačių, draugų ar giminių turtui padaroma kokia nors žala. Kol neįvyksta nelaimingas atsitikimas, žmonės nesitiki, kad jų turtui gali nutikti kas nors bloga, galima patirti didelių nuostolių, kurių žmogus vienas pats nepajėgtų kompensuoti. Ir tik įvykus nelaimingam atsitikimui, kai žmogus iš savo kišenės turi padengti remonto darbų išlaidas, jis suvokia draudimo privalumus. Specialistai rekomenduoja pasirūpinti draudimu, nelaukiant kol gamtinės stichijos, ugnis ar vagys apgadins, sunaikins, pavogs turtą.
Oro sąlygos lemia eismo įvykių skaičių
„Svarbi oro sąlygų bei klimato įtaka ir transporto sektoriaus draudimui. Vairuotojams vertėtų atsižvelgti į oro sąlygas vairuojant bei pasirinkti jiems labiausiai tinkamas rizikas numatantį draudimą. Netgi paprasčiausias oro sąlygų rodiklis, toks, kaip oro temperatūra, įtakoja avarijų kiekį, rodo BTA Vilniuje pernai atliktas tyrimas. Daugiausiai eismo įvykių fiksuojama tomis dienomis, kai šalčiausia. Turint omenyje, kad Vilniaus keliai yra neblogai prižiūrėti, šaltu oru avarijos vyksta ne dėl kelių būklės, o greičiau dėl žmonių skubėjimo ir nepakankamo dėmesio priekiniam langui. Tikriausiai teko matyti tokių „tankistų“, kurie važinėja nenusivalę lango, su banko korteles dydžio „langeliu“, - teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas.
Lietus gali lemti nelaimę
Pasak E. M. Goliančik, krintant krituliams, įvykių skaičius taip pat didėja. Tačiau labiausiai šis skirtumas jaučiamas vasarą, kai temperatūra siekia 25-30 laipsnių Celsijaus. Galima spėti, kad tokiame karštyje dažniausiai lyja smarkus ir trumpalaikis lietus, kurio pasekmė – blogėjantis matomumas, ir, savo ruožtu, dvigubai didesnis įvykių skaičius. Tvyrant 25-30 laipsnių karščiui bei lyjant, per dieną pernai vidutiniškai BTA fiksavo po 15 eismo įvykių, tuo tarpu tokią pačią karštą dieną nelyjant lietui pernai fiksuota po vidutiniškai 7 avarijas. Vairuotojams, jeigu karštą vasarą prasidėjo smarkus lietus, patartina sustoti. Dešimt minučių beprasmės rizikos gali kainuoti savo ir aplinkinių žmonių sveikatą.
Kita problema, pasak BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojo, yra ta, kad dėl stipriai aprasojusių langų labai sumažėja kelio matomumas ir tai sukelia tikrą iššūkį automobilių vairuotojui. Rasojant langams labai patartina įjungti oro kondicionierių ir nepamiršti laiku pakeisti salono oro filtrus.
