Sakoma, kad roges derėtų ruošti vasarą, na, o automobilių žieminiu „apavu“, panašu, pats laikas rūpintis rudenį – jau po mėnesio mūsų šalyje reikės važinėti su žieminėmis padangomis. Laiko dar kaip ir yra, tačiau jau pats metas pradėti ruoštis.
Teoriškai žiemines (bet ne spygliuotas) padangas ant automobilio ratų būtų galima sumontuoti jau dabar, tačiau bent jau kol kas ruduo dar per šiltas žieminiam automobilių „apavui“ – teigiama, kad vasarinės padangos savo savybes praranda, kai oro temperatūra nukrinta žemiau septynių laipsnių. Temperatūrai nukritus žemiau šios ribos, tikimybė padaryti avariją padidėja net 6 kartus, nes vasarinės padangos sukietėja ir praranda sukibimą su kelio danga. Lietuvoje vidutinė paros temperatūra žemesnė nei +7 laipsniai paprastai būna jau nuo spalio vidurio iki balandžio vidurio. Kuriant žiemines padangas naudojami kitokie, gerokai elastingesni, gumos mišiniai, skirti kuo didesniam sukibimui su keliu. Tą patį galima pasakyti ir apie karkaso konstrukciją, kuri orientuota ne į didžiules išcentrines jėgas, bet į maksimalų padangos sukibimą su keliu. Kad žieminės padangos yra būtinos, sutiktų kiekvienas vairuotojas. Tokių „ekstremalų“, kurie ryžtasi žiemą važinėti su vasarinėmis padangomis, tėra vienas kitas.
Po mėnesio ir kelių dienų, nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d., bus draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis. O nuo lapkričio 1-os dienos transporto priemones bus galima eksploatuoti ir su dygliuotomis padangomis.
Kokias žiemines padangas vertėtų rinktis?
Nors padangų šiomis dienomis dar niekas nekeičia, automobilininkai jau analizuoja rinką, kainas ir dairosi savo automobiliams ir įprastoms važinėjimo sąlygoms geriausio žieminio „apavo“. Dažniausiai kyla dilema, kokį iš dviejų pagrindinių žieminių padangų tipų pasirinkti.
Renkantis žiemines padangas dažnas vairuotojas svarsto, kokio tipo automobilio padangas rinktis – su dygliais ar be jų. Viskas priklauso nuo važinėjimo sąlygų. Dygliuotų padangų charakteristikos vis dar yra gerokai geresnės važiuojant ledu ar kietai suplūkto sniego paviršiumi, todėl tokias padangas vertėtų rinktis visiems tiems, kurie dažniausiai važinėja krašto keliais, nevengia nusukti nuo asfalto į žvyrkelius.
Tiesa, važiuojant sausu ar šlapiu asfaltu dygliuotos padangos praranda savo privalumus, be to, jos yra gerokai triukšmingesnės. Vertėtų dėmesį atkreipti ir į tai, kad su tokiomis padangomis draudžiama važiuoti dalies Vakarų Europos šalių keliais. Todėl jei važinėjate mieste ar pagrindiniais šalies keliais, optimaliausia būtų rinktis žiemines padangas be dyglių.
Pats prasčiausias pasirinkimas būtų vadinamosios universalios padangos. Švelniai pasakius, tokių padangų nerekomenduotume niekam, nes tokie automobilio „batai“ žiemą niekaip neužtikrina saugumo. Ne veltui sakoma, kad tai kas tinka viskam –netinka niekam.
Eksperimentuoti su padangų dydžiu neverta
Perkant žiemines padangas itin svarbu laikytis automobilio gamintojų rekomendacijų. Nerekomenduojama žiemai montuoti padangų, kurios būtų platesnės nei nustatyta automobilio gamintojo.
Platesnės padangos su kelio danga liečiasi didesniu plotu. Esant tam pačiam svoriui, bet padidinus lietimosi plotą, santykinė prispaudimo jėga mažėja proporcingai ploto padidėjimui. Platesnės padangos - mažesnė santykinė prispaudimo jėga, mažesnė prispaudimo jėga - didesnė vadinamojo akvaplanavimo tikimybė. Todėl yra tik viena taisyklė - žiemai jokiu būdu negalima montuoti platesnių nei rekomenduojama padangų.
Padangų naudojimo taisykles derėtų prisiminti ne tik jas keičiant
Nesvarbu su kokiomis padangomis važinėjate, nesvarbu kokiu metu laiku, tačiau joms irgi reikalinga tinkama priežiūra. Kaip teigia specialistai, netinkamas oro slėgis padangose – grėsmė saugumui, papildomos išlaidos ir beprasmė gamtos tarša. Automobilių inžinierius Žydrūnas Janušauskas pastebi, kad įdėmiau apžiūrėjus padangą galima pasakyti, ką automobilio šeimininkas darė ne taip.
„Jei abu protektoriaus kraštai dėvisi greičiau už vidurį, gali būti kaltas pernelyg mažas slėgis padangoje. Taip pat taip padangos dėvisi, jei yra pernelyg siauros pagal ratlankius, arba, jei jos labai ilgai stovėjo. Tuo tarpu padidintas vidurinės padangos dalies dėvėjimasis pastebimas, kai oro slėgis yra pernelyg didelis, ar padanga yra pernelyg plati pagal ratlankį. Vienas padangos kraštas stipriai dėvisi dažniausiai tuomet, kai yra problemų su pakabos geometrija, šiuo atveju turėtų būti blogas išvirtimas. Na, o kai būna blogi suvedimo kampai, padangos sritys dėvisi plunksniškomis formomis. Taigi, pagal padangų dėvėjimąsi galima diagnozuoti net ir pakabos bėdas“, – pasakojo inžinierius Ž. Janušauskas.
