Vismantas Žuklevičius
Ne vienas „Valstiečių laikraščio“ kalbintas vairuotojas prisipažino patekęs į situaciją, kai buvo labai sunku nustatyti eismo įvykio kaltininką. Dažniausiai taip nutinka važiuojant atbuline eiga, statant automobilį didelėse stovėjimo aikštelėse ir pralekiant sankryžą, kai mirksi geltonas šviesoforo signalas.
Koją kiša skubėjimas
Kelių policijos pareigūnai ir draudikai iš savo patirties žino begalę priežasčių, dėl kurių vairuotojai kasdien patenka į eismo įvykius, tačiau net ir juos glumina situacijos, kai dėl avarijos kalti abiejų transporto priemonių valdytojai. Vien tik draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ duomenimis, Lietuvoje kiekvieną savaitę pranešama apie 3–4 tokius eismo įvykius, o dažniausiai kuriozinės avarijos pasipila didžiųjų miestų gyventojams skubant į darbą ryte ir vakare vykstant į namus.
Vilnietė Asta į darbą iš užmiesčio į sostinę išvažiuoja apie 6 valandą ryto. Net tokiu ankstyvu metu, pasak moters, nepavyksta išvengti automobilių spūsčių ar nemandagių vairuotojų. „Automobilių spūstys pradeda formuotis jau prieš 7 val., o juk visi labai skuba kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą. Kartą ir man teko pralėkti sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, tačiau nesėkmingai – maniškė „Audi“ „pasibučiavo“ su automobiliu, pradėjusiu važiuoti iš kitos gatvės. Laimei, nesmarkiai, – „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino 11 metų vairavimo stažą turinti informacinių technologijų specialistė. – Buvau kalta, kad sankryžą bandžiau perlėkti per vėlai, o kitas vairuotojas kaltas, kad lėkė, nesulaukęs žaliojo signalo.“
Pašnekovė taip pat pripažino, kad kartą buvo „nubraukusi“ kito automobilio dureles, kai automobilį statė prekybos centro stovėjimo aikštelėje. „Tikrai nesu bloga vairuotoja. Tąkart labai skubėjau, tačiau laiko nesutaupiau – teko aiškintis su „pagražintos“ mašinos vairuotoju, – pasakojo moteris. – Po to įvykio vairuoju ramiai, stengiuosi neskubėti ir nesijaudinti prie vairo.“
Nepaiso taisyklių
Pasak Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Nemeikaitės, dažniausios avarijų, kai kalti abu vairuotojai, priežastys yra kelių eismo taisyklių nesilaikymas. „Kartais tokiais atvejais tarp vairuotojų kyla konfliktų ir barnių. Atvykusiems policijos pareigūnams ne tik tenka aiškintis eismo įvykio priežastį, bet ir raminti įsiutusius vairuotojus, – sakė L.Nemeikaitė. – Norint išvengti tokių situacijų, vairuotojams rekomenduotina griežtai laikytis kelių eismo taisyklių, būti atidiems ir gerbti kitus eismo dalyvius.“
Draudikai ir policijos pareigūnai pateikia tris dažniausiai pasitaikančias eismo situacijas, dėl kurių kaltais pripažįstami susidūrusių automobilių vairuotojai, o draudikai pataria, kaip tokių situacijų išvengti.
Kova dėl vietos
Automobiliai parduotuvių stovėjimo aikštelėse arba daugiaaukščiuose prekybos centrų garažuose dažnai susiduria todėl, kad vairuotojai skuba ir kovoja dėl laisvos vietos savo transporto priemonei. Vairuotojai, ieškodami laisvos vietos stovėjimo aikštelėse, nelinkę praleisti vienas kito, neretai viršija leistiną greitį, nepaiso eismo ženklų, būna labiau atsipalaidavę nei važiuodami gatvėmis.
Pasak „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, tokiuose incidentuose patirtos žalos yra nedidelės. „Vairuotojai apgadina vienas kito automobilio veidrodėlius, nubrėžia dažus, kartais įlenkiamas jo sparnas ar durelės. Laikytis kelių eismo taisyklių būtina važiuojant ne tik miesto gatvėmis ar šalies keliais, bet ir prekybos centrų aikštelėse, kur nuolat vyksta eismas, vaikšto žmonės“, – teigė A.Pilčicas.
Stovėjimo aikštelėse ne visada yra eismą reguliuojantys ženklai, šviesoforai, nėra reguliuotojų, todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į ženklus ant asfalto. Tiek patyrusiems, tiek nepatyrusiems vairuotojams kyla bėdų, kai jie būna nusitrynę arba neryškūs. Vairuotojai susipainioja, kuris kelias yra pagrindinis, o kuris – šalutinis. Tokiais atvejais kaltais dažnai pripažįstami abu incidento dalyviai.
Skuba pralėkti
Pašnekovei Astai pasisekė, kad, bandydama pralėkti sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, atsipirko tik nesmarkiu stuktelėjimu. Dažniausiai tokioje situacijoje nukenčia tiek automobiliai, tiek ir vairuotojai, nes abu eismo dalyviai skuba kuo greičiau pervažiuoti sankryžą ir padidina greitį.
A.Pilčico teigimu, daugelis vairuotojų puikiai supranta, kad rizikuoja, tačiau akimirksniu nesugeba priimti teisingo sprendimo ir nusprendžia sutaupyti laiko. Po kiek laiko atsiranda savotiška žalinga nuostata: prasmukau vienąsyk, suspėsiu ir šįkart. Tačiau policijos pareigūnai atkreipia „Valstiečių laikraščio“ skaitytojų dėmesį, kad bandymas taip sutaupyti laiko sankryžoje gali kainuoti automobilį ar net gyvybę.
„Du vėžiai“
Daug kam bus naujiena, tačiau važiavimas atbuline eiga sukelia daugiausia eismo įvykių pirmiausia todėl, kad vairuotojai skuba pajudėti iš vietos, neatsigręždami patikrinti, ar nėra kitų automobilių. Draudikų teigimu, vairuotojai pamiršta paprasčiausias kelių eismo taisykles – prieš pradėdami važiuoti ar keisdami važiavimo kryptį, jie privalo įsitikinti, kad toks manevras saugus, ir praleisti eismo dalyvius, turinčius pirmenybę. „Vairuotojai turėtų prisiminti, kad vairuoti įsijungus atbulinę pavarą reikia itin dėmesingai. Pagal taisykles atbulomis važiavęs asmuo nelaimės atveju visada pripažįstamas kaltu“, – vairuotojus įspėjo A.Pilčicas.
Vis dėlto per tokius eismo įvykius automobiliams padaroma žala yra nedidelė, o vairuotojai dažniausiai nelinkę kviesti policijos ir dėl žalos atlyginimo susitaria patys.
