LAKD duomenimis, šiemet iki 2014 metų rugpjūčio 5-osios Lietuvos keliuose ir gatvėse eismo įvykiai nusinešė 146 gyvybes, iš jų valstybiniuose keliuose – 96, pernai per tą patį laikotarpį žuvusiųjų buvo atitinkamai – 140 ir 94. Mažesnis žuvusiųjų skaičius valstybiniuose keliuose nei rajonams ar savivaldybėms priklausančiose transporto arterijose fiksuojamas nuolat. LAKD nuolat stato inžinerinių įrenginius, kurie padeda išvengti skaudžių nelaimių keliuose.
Žiedinės sankryžos, viadukai, požeminės perėjos ir pralaidos dygsta visoje Lietuvoje. Tuo tarpu, miestų gatvėse, kurias prižiūri savivaldybės ar jų įmonės ne Vilniuje ir ne Klaipėdoje, retai pamatysi inžinerinį įrenginį.
Tikslios statistikos, kiek gyvybių išsaugojo inžineriniai įrenginiai, nėra. Tačiau vieną atvejį kelininkai nuolat mini kaip pavyzdį.
Apsaugojo grąžinančio smūgio slopintuvas
Lietuvoje apie grąžinančio smūgio slopintuvus yra mažai kas girdėjęs, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir valstybės įmonės „Automagistralė“ naujajame Jakų (Klaipėdos raj.) trijų skirtingų lygių žiede įrengta naujovė jau išgelbėjo mažiausiai vieno žmogaus gyvybę.
Balandžio 9-osios popietę viršydamas greitį į sankryžą įskriejo 59-erių Klaipėdos gyventojo P.G. vairuojamas „Volkswagen Transporter“. Kaip vėliau bus šykščiai konstatuota administraciniame teisės pažeidimų protokole, vairuotojas nesilaikė saugaus eismo reikalavimų, viršijo greitį, nesuvaldė mašinos ir atsitrenkė į kelio ženklus bei atitvarus, smarkiai apgadino transporto priemonę, kuria važiavo. Uostamiesčio policija pažeidėją už avarinės situacijos sukėlimą nubaudė 100 litų bauda.
Tačiau už šykščių protokolo eilučių slepiasi vos neįvykusi didelė tragedija. P.G. ir pats žurnalistams pripažino, kad jei ne grąžinančio smūgio slopintuvas, greičiausiai vairuotojo dabar nebūtų tarp gyvųjų. Pirmiausia P.G. vairuojamas „Volkswagen Transporter“ važiavo antrajame Jakų žiedo lygyje esančiu keliu. Prieš automobilį staiga atsirado sankryža, kurioje kelias, kuriuo skriejo klaipėdietis, išsiskyrė į du kelius. Jų pradžią žymėjo atitvarų sankirta, o prieš juos - įrengtas grąžinančio smūgio slopintuvas. Pirmas toks Lietuvoje.
P.G. ketino sukti į dešinę. Tačiau dėl per didelio greičio nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į per išsiskiriančių kelių vidurį buvusį grąžinančio smūgio slopintuvą. Vairuotojas galėjo labai susižeisti jau vien atsitrenkęs į pliką atitvarų sankirtą. Bet , ko gero, didžiuliu greičiu skriejusio furgono sankirta nebūtų sustabdžiusi: „Volkswagen Transporter“ būtų persiritęs per sankirtą ir nulėkęs iš maždaug dvidešimties metrų aukščio ant Jakų žiedo pirmo lygio kelio, o čia vairuotojo lauktų neišvengiama žūtis. Be to, pirmo lygio kelyje – intensyvus eismas. Dėl to galėjo žūti ne tik „Volkswagen Transporter“ vairavęs P.G., bet ir pirmo lygio keliu automobiliais važiavę žmonės.
Smūgio slopintuvas LAKD kainavo 70 tūkst. litų. Ateityje tokius įrenginius žadama montuoti ir kitose Lietuvos sankryžose.
Svarstoma pritaikyti skandinavišką modelį
LAKD priklausanti valstybinė įmonė „Panevėžio regiono keliai“ turi vertingos patirties, kaip sumažinti juodųjų dėmių skaičių Panevėžio regioną kertančioje magistralėje „VIA Baltica“. „Juodosios dėmės“ – tai vietos, kuriose 500 metrų kelios ruože per ketverius metus įvyko bent 4 eismo įvykiai ir juose žuvo ar buvo sužaloti žmonės.
Dar 2008-2011 metais joje per metus žūdavo po 12 ir būdavo sužeidžiama po 43-44 eismo dalyvius. Tačiau jau 2013-aisiais šioje trasos dalyje 3 žmonės žuvo, o 17 buvo sužeisti. Dar 2007-aisiais „Panevėžio regiono kelių“ prižiūrimoje atkarpoje buvo 8 „juodosios dėmės“. Dabar jų beliko vos 1 – prie Latvijos sienos.
Įmonės direktorius Rolandas Žagaras žiniasklaidai yra teigęs, kad kiekviena žūtis yra neišmatuojamas skausmas žuvusiojo artimiesiems, todėl ateityje išvis turėtų nelikti eismo įvykių, kuriuose nukentėtų žmonės. Kartu Aukštaitijos sostinės kelių priežiūros įmonės vadovas pažymėjo, kad sumažinti tragiškų įvykių skaičių padėjo „pritaikytos įvairios mažos saugaus eismo priemonės ir sprendimai“.
Tarp jų buvo daug ir tokių, kuriuos vadiname „inžineriniais sprendimais“. Tarkim, prieš kelius metus Panevėžio vakariniame aplinkkelyje buvo pradėta estakada, atskyrusi plentu Panevėžys-Šiauliai ir „VIA Baltica“ riedančių automobilių srautus.
Šiandien svarstomas dvi juostas turinčioje magistralėje pritaikyti skandinavišką kelio modelį (2+1), kuris dar labiau sustiprintų eismo dalyvių saugumą. Tokiame kelyje būtų trys juostos – dvi viena kryptimi, ir viena – šaunanti į priešingą pusę. Priešingomis kryptimis nusidriekusios juostos būtų aklinai atitvertos atitvarais, o kas du-trys kilometrai jos susikeistų. Taip būtų sudarytos sąlygos transporto priemonėms saugiai aplenkti viena kitą.
