Atsakymas į klausimą, ar važiavimas per „gulinčius policininkus“ yra skausmingas gali padėti gydytojams nustatyti, ar jus kamuoja ūminis apendicitas.
Nors apie ryšį tarp „gulinčių policininkų“ sukeliamo skausmo ir apendicito priepuolių buvo kalbama jau seniai – kai kurie gydytojai netgi pasakoja su jų diagnostikos procedūra susijusį diskomfortą – įrodymų apie tai, kad idėja gali būti realizuoja iki šiol nebuvo.
„Gali nuskambėti keistai, tačiau pacientą užduotas klausimas apie tai, ar jų skausmas paūmėjo važiuojant per „gulinčius policininkus“ pakeliui link ligoninės gali padėti gydytojams diagnozuoti simptomus, − „The Wired“ žurnalistams pasakojo Oksforo universiteto pirminės sveikatos priežiūros mokslų departamento atstovė, Dr. Helena Ashdown. - Pasirodo, kad šis būdas siekiant nustatyti pacientams ūminio apendicito atvejus yra toks pat geras, kaip ir bet kuris kitas.“
Tiksliai nustatyti ūminio apendicito atvejus gali būti sudėtinga, o klaidingos diagnozės gali lemti sveikų žarnyno ataugų pašalinimą ir nereikalingas operacijas arba atvirkščiai - apendicitai su uždegimu paliekami neoperuoti, o pacientas rizikuoja kraujo užnuodijimu ir mirtimi.
Oksfordo universiteto ir Stoke Mandeville ligoninės medicinos specialistai pademonstravo, kad „gulinčio policininko“ sukeltas skausmas lyginant su kitais diagnostikos metodais tvarkantis su šia problema, arba tiksliau tariant, sprendžiant ar ją pašalinti, yra labai efektyvus rodiklis.
Padidėjęs pacientų su ūminiu apendicitu jautrumas skausmui reiškia, kad jei kratymasis nesukelia papildomų kančių gydytojai užtikrinčiau gali atmesti apendicito grėsmę. Antra vertus, jautrumas skausmui taip pat siejamas su pilvo srities problemomis, tokiomis kaip plyšusios kiaušidžių cistos, todėl kaip priemonės diagnozės patvirtinimui jis nėra tinkamas.
Tyrime taip pat apibendrinta, kad su jautrumu važiuojant per „gulinčius policininkus“ susiję klausimai turėtų tapti įprastinės pacientų, kuriems įtariamas ūmus apendicitas, apžiūros dalimi.
