Iki „D1Sport“ rengiamo „Lietuvos driftingo čempionato 2012“ oficialaus atidarymo likus vos porai dienų dalyviai intensyviai ruošiasi pirmajai kovai. Po žiemos poilsio varžyboms ruošiami nauji arba tvarkomi seni automobiliai, nuolatos vyksta treniruotės. Nesvarbu, ar tai publikai mažai žinomi varžybų naujokai, ar patyrę „drifteriai“ – visų rutina prieš čempionatą tokia pati. Rėžimu garažas-treniruočių trasa-namai keletą dienų gyveno ir praėjusių metų „drifto“ karalius Andrius Čibirka. Klausiamas apie galimybę duoti trumpą interviu telefonu jis nestokoja entuziazmo, tačiau mandagiai prašo: „paskambinkite man vakare, tuomet po treniruotės jau būsiu grįžęs namo“.
Andrius Čibirka (nuotr. www.tomasfoto.lt)
Susidomėjimo kontroliuojamu šoniniu slydimu ištakos, visame pasaulyje žinomo „drifto“ pavadinimu, anot A. Čibirkos siekia laikus, kuomet jis pradėjo važinėti BMW automobiliais. Anot pašnekovo, rimčiau organizuotis buvo pradėta, kuomet susibūrė „BMWfan“ klubas, o pirmosios varžybos buvo slalomo rungtys. „Tais laikais, kai Kauno rajone vykdavo „drago“ lenktynės, mes savaitgaliais vis pasidarydavome kokias slalomo varžybas. Jei neklystu, tai buvo 2004 m., kuomet po vieno iš tų slalomų, Kauno urmo bazėje vyko ir pirmosios „drifto“ varžybos. Tuomet aš dar nedalyvavau, pirmus metus stebėjau viską iš šalies. Vėliau, kuomet prasidėjo pirmasis čempionatas, aš buvau išvykęs į užsienį ir įvykius sekiau internetu“, ‒ prisiminimai dalinosi „drifto“ karalius.
Andrius Čibirka (nuotr. www.tomasfoto.lt)
Dalyvauti oficialiame šalies „drifto“ čempionate A. Čibirka, publikai taip pat žinomas Čipo pravarde, pradėjo nuo 2008 m. Važiuoti šiose varžybose, anot jo, labai smagu ir dalyvauti norėtųsi dar intensyviau, tačiau norus riboja finansinės galimybės. „Reikia rėmėjų, nes kol kas visą laiką varžyboms rengiuosi ir dalyvauju tiek, kiek pats išgaliu finansiškai. Žiūrovams reginys tikrai gražus, bet tuo pačiu ir labai brangus, tarkime, nuvažiuoti į slalomą būtų dvigubai pigiau. Šiaip slalome esu važiavęs daugiau ir daugiau pasiekęs negu „drifte“, bet čia man irgi sekėsi, ypatingai praėjusiais metai, todėl ir dalyvauju“, ‒ komentavo „BMWfan“ komandos narys. Anot Čipo, kitiems dalyviams keliant variklių galią, norint su jais varžytis taip pat reikėtų daryti tą patį, tačiau tai kainuotų didžiulius pinigus.
Kokios buvo pirmosios tavo treniruotės? Kas mokė „drifto“ pagrindų?
Andrius Čibirka (nuotr. Tomo Nernatovičiaus)
Kuomet iš Airijos grįžau į Lietuvą, visi daugiausiai buvo įpratę treniruotis Kaune, Taikos prospekte esančioje stovėjimo aikštelėje. Iš pradžių daugiausiai man padėjo Andrius Miciūnas, kadangi mes su juo buvom seniai pažįstami jis nuolatos man duodavo patarimų. Taip ir pradėjau. Vėliau labai daug treniravausi pats, turbūt intensyviausi buvo 2008 m., kuomet važiuodavau kone į kiekvieną treniruotę. Taip ir išėjo, kad po truputį išmokau.
Ar daug pasitaikė tavo kaip „drifterio“ praktikoje avarijų, brangiai kainavusių incidentų?
Avarijų (nusispjauna per petį) su savo sportiniu automobiliu kol kas pavyko išvengti. Jis yra vienintelis, kurį turiu pasiruošęs, todėl gerai, kad kol kas tuo atžvilgiu sekasi. Aišku, kontaktų yra buvę, pavyzdžiui, pernai atsirėmiau į Dariau Kepežinsko bolido duris, bet poriniuose važiavimuose tokių dalykų pasitaiko. Didelio smūgio, per kurį būtų nukentėjęs automobilio priekis ar stogas kol kas tikrai nėra buvę.
Taigi juodas „BMW E30“ yra pirmas ir kol kas vienintelis tavo „drifto“ automobilis“?
Andrius Čibirka (nuotr. Organizatorių)
Taip, Jurbarke jį aš pirkau dar tuomet, kai mokiausi dvyliktoje klasėje. Man rodo, tai buvo 2004 m. ir tuomet automobilis jau buvo šešis metus, jei ne daugiau, praleidęs Lietuvoje. Esu turėjęs ir daugiau BMW modelių, tačiau jie buvo skirti ne sportui. Kiek man pavyksta, taip jį pasiruošiu. Variklių pakeičiau jau keturis – iš pradžių buvo du 2,5 litro standartiniai, vėliau 2,8 motoras, o dabar – 3,0 litrų. Aišku, norėtųsi, kad kaip pas visus būtų turbinos ar kažkas dar, bet tiesiog nėra pinigų.
Kokia tavo nuomonė apie turimas „drifto“ trasas? Ar nėra jos palankios tokiems mažesnę galią ir trumpesnę bazę turintiems automobiliams?
Trasos man patinka, pavyzdžiui, Trakų „Dvarkiemio“ aikštelė visiškai atitinka mano automobilio lygį. Apskritai, mano automobilis tinka beveik visoms trasoms, išskyrus, galbūt greitajam Kačerginės posūkiui būtų per silpnas. Kol kas jo man visur užtenka, nors galbūt nėra tokio įspūdžio, kokį sudaro 500 AG ar daugiau galios turintys automobiliai, nes mano vis vien silpnesnė – turiu tik 270 AG.
Kurias Lietuvos trasas mėgsti labiausiai?
Mėgstamiausios būtų naujos trasos, tačiau tokių nėra. Pavadžiui, man labai patikdavo važiuoti Šiaulių kartodrome, nors trasa ten nedidelė, bet daugiau posūkių, daugiau „pasižaidimo“. Patiko ir 2011 m. „D1Sport“ Kačerginės Nemuno žiede prie starto organizuotas renginys. Viskas priklauso nuo to, kaip išdėstyta trasa, pavyzdžiui, man nelabai patinka važiuoti Vilniuje, prie „Siemens“ arenos, nes ten jis pernelyg siaura ir neįmanoma padaryti techniškos. Ten labai arti visi atitvarai ir betono blokai, todėl praktiškai organizatoriams nėra kur plėstis. Turbūt labiausiai patinka toks, trasos, kurių daug nesi „šlifavęs“. „Driftas“ galbūt nėra labai meniškas, bet techniškas – išmoksti įveikti posūki ir tau jis tampa neįdomus.
Kaip „driftas“ atrodo šalia tradicinių sporto šakų ralio, žiedinių lenktynių? Ką tu galėtum pasakyti skeptikams, kurie sako, kad tai ne sportas?
Andrius Čibirka (nuotr. www.tomasfoto.lt)
Taip kalba tie, kurie jo nepabando. Man jis nieko nesusileidžia tradicinėms automobilių sporto šakoms, pats esu važiavęs žiede ir gerai žinau, kaip ir kas vyksta. Manau, akiai pats pats maloniausias automobilių sportas iš visų. Pačiam dalyvaujant kaip žiūrovai, tai išties įdomiausia stebėti „driftą“, nes žiede ar ralyje matai tik vieną posūkį, o įtampos nėra. Kuomet automobiliai važiuoja „drifte“, visuomet būna šou.
Lietuvos „drifterių“ automobilių parkas per paskutinius trejus metus taip pat įspūdingai pasikeitė? O kiek, tavo manymu, patobulėjo vairuotojai?
Vairuotojų įgūdžiai keičiasi, nes kyla variklių galia, didėja greičiai. Kalbėdamas apie save nes negalėčiau lyginti to, kaip važiavau prieš dvejus metus ir kaip važiuoju dabar, nes tai dabar važiavimo stilius visiškai kitoks. Anksčiau stengdavaisi bent praslysti tuos posūkius, o dabar važiuoji taip, kaip reikia. Stengiesi, kad patiktų tau pačiam ir tiems, kurie stebi. Lietuva pažengtų gerokai toliau, bet viskas remiasi į pinigus.
Galbūt dabar atrodytume taip, kaip lenkai, nes „driftas“ pas mus atsidaro anksti, bet trūksta tvarkos ir stabilumo – organizatoriai nuolatos keičiasi, nedaug trūko, kad praėjusiais metais čempionatas būtų išviso neįvykęs. Galbūt Antanui Kyguoliui pavyks visus suvienyti, bet jis „drifto“ komiteto vadovu išrinktas visai neseniai ir kiek man teko kalbėti pastaruoju metu jis sakė, kad kol kas susitarti nepavyko. Manau, suvienyti visus galima, tačiau spręsti su tuo susijusius klausimus reiks ilgai.
Andrius Čibirka (nuotr. Organizatorių)
Ką manai apie šių metų čempionatų dalyvius? Ar stiprūs konkurentai teks ginant „drifto“ karaliaus titulą?
Kaip visi bus pasiruošę, parodys pirmasis etapas. Kol kas apskritai neaišku, kas važiuos iš tų „senųjų vilkų“. Nežinia, ar pirmajame etape pasirodys 2010 m. „drifto“ karalius Evaldas Kovalenka, automobilio tvarkyti nebaigė ir Andrius Miciūnas. Iš Kaune esančių draugų rato dalyvaus daug kas: Andrius Šlajus, Darius Balys, dar keletas dalyvių su BMW. Neaišku, kokios bus trasos ir kaip kam seksis – galbūt kažkam sulūš automobilis, ar įvyks avarija. Stiprių varžovų tikrai yra, nes per žiemą visi tobulėjo, tai kovoti tikrai bus su kuo.
