Šventinį Joninių savaitgalį Kazlų rūdos aerodrome įvyko jau antrasis šalies „drago“ (kitaip dar žinomo kaip traukos lenktynių) čempionato etapas, kuriame buvo siekiama ir naujo šalies ketvirčio mylios įveikimo rekordo, o nugalėtojui netgi buvo skirtas piniginis 500 eurų prizas. Visgi publikai apie šios sporto šakos lenktynininkų pasirodymus ir pasiekimus pastaraisiais metais pranešama tiek nedaug, kad dalis automobilininkų apskritai abejoja tokio renginių organizavimo galimybėmis Lietuvoje, nekalbant jau apie stipriausius dalyvius ir naujausius rezultatus.
Lietuvos „drago“ čempionato antrojo etapo akimirkos (nuotr. „Juodas foto“)
Kalbėdamas apie „drago“ varžybų reklamą ir viešinimą vienas iš organizatorių „Calibra Plius“ klubo vadovas Rolandas Šležas tikino, kad stengiamasi atgaivinti ir šią sritį. „Buvę organizatoriai per pastaruosius dvejus metus galbūt turėjo mažiau resursų ir mažiau idėjų. Pranešimai buvo skelbiami kai kuriuose naujienų portaluose, tačiau naujienos nebuvo skelbiamos radijuje ar televizijoje. Šiais metais man perėmus organizuoti beveik visus etapus, sudaromas ilgalaikis planas, kaip šią sporto šaką reklamuoti, pritraukti naujų dalyvių“, ‒ komentavo jis.
Rolando Šležo 247 AG galios A serijos „Opel Corsa“ (nuotr. Organizatorių)
Vienas iš žingsnių stengiantis pritraukti į „dragą“ naujus dalyvius buvo leidimas A klasės dalyvauti standartiniams automobiliams iš gatvės. Minimalus starto mokestis pradedantiems lenktynininkams buvo 50 litų, taip pat kai kuriuose automobilių forumuose buvo suteikiama galimybė registruotis nemokamai. „Tai yra investicija į būsimus sportininkus, kadangi visi ilgamečiai šios šakos dalyviai pradėjo nuo A klasės. Kitos klasės šiuo metu pakankamai gausios ir anksčiau ar vėliau pasipildo naujais dalyviais“, ‒ kalbėjo R. Šležas.
Maždaug prieš septynerius-aštuonerius metus Lietuvoje „dragas“ buvo itin populiarus ir žinomas sportas, tačiau greitai susidomėjimo banga atslūgo, viskas nurimo ir pastaraisiais metais apie varžybas girdima buvo labai mažai. Kas pasikeitė?
2011 m. ketvirčio mylios rekordininko Ježijaus Chmelevskio „Eamvracer Jezomobil“ (nuotr. Organizatorių)
Galiu įvardyti du esminius dalykus. Visų pirma, „dragas“ Lietuvoje išpopuliarėjo su vienu labai gerai žinomu Holivudo filmu. Susidomėjimas buvo didžiulis, populiarumo augimas – žaibiškas. Antra, pirmieji renginiai buvo organizuojami miestuose, tai ir Kauno urmo bazėje arba Gariūnų automobilių turguje. Mieste auditorija visuomet yra didesnė, lengviau prisišaukti žmones, kurie pamato, „suserga“ ta liga ir užsinori važiuoti. Kodėl dar negalime organizuoti varžybų tose vietose? Todėl, kad jau esame per greiti ir tose trasose, kuriose važiuodavome anksčiau, mes turbūt išlėktume už tvorų, nesuvaldę automobilių, neduok Dieve, atsitrenktume kur nereikia, todėl renkamės nuošalesnę vietą.
Visgi visi pripažįsta, kad pastarųjų metų rekordai pasiekti būtent Kazlų rūdos aerodromo trasoje ‒ ten labai gera danga, plati erdvė, todėl saugu. Šiek tiek gaila, kad esame šiek tiek atokiai nuo miesto. Mes niekur nebuvome dingę, sportavome, važiavome, tiesiog organizatoriai taip plačiai nesiskelbė. Galvojame, kaip būtų galima šią situaciją pakeisti – greičiausiai bus ruošiami ir televizijos laidų ciklai mūsų sporto kanaluose, bandysime žiemą kalbinti dalyvius, rodysime galingiausius automobilius, važiuosime į parodas. Šiuo metu esu ir organizatorius, ir sporto šakos atstovas, imuosi to, nes žinau, kad niekas kitas už mane nepadarys.
Taigi nors pastaraisiais metais nebuvote labai matomi, „drago“ varžybų lygis šalyje pastebimai kilo?
Aivaro Štikelio „BMW Altered“ (nuotr. Organizatorių)
Lygis labai kilo ir tarkime, žvelgiant į atskiras klases – visos jos turi laiko limitus ir turbūt pusė sportininkų pasislinko į galingesnes klases. Smagu žiūrėti, kaip ir paskutinio etapo varžybose B klasėje važiuojantis „Honda Civic“ automobilis nurungė du „Mitsubishi Lancer Evo VIII“ modelius. Priekiniais ratais varomas nedidelis hečbekas aplenkė du automobilius, kurie jau gamyklą palieka būdami labai greiti – tokiais pasiekimais mes džiaugiamės, kadangi tai įrodo, kad trasa visai yra labai gera. Paskutinio etapo metu, du lenktynininkai taip pat perlipo į galingiausią klasę – tai latvis Olegas Reznikas su „Mitsubishi Sportback“ automobiliu ir Lietuvoje gerai žinomas Irmantas Katinas su „Honda S2000“. Galingiausia klasė mums visada yra puošmena ‒ jie visi ir pretenduoja į rekordus.
Kalbant apie automobilių sportą neišvengiamai tenka paminėti ir pinigus. Kiek brangus yra „dragas“?
Aišku, visuomet yra išimčių, tačiau pradedant nuo C klasės automobiliai jau tampa visiškai sportiniai – sudėti lankai, svorio sumetimais pašalinami šildytuvai, kondicionieriai, išimami langai, visi kiti patogumai. Toks automobilis tampa jau ne transporto priemone, sportiniu inventoriumi. Žmogus pasiekęs gerų rezultatų nuo tam tikri etapo jau netenka automobilio, atsideda jį į šoną ir ruošiasi lenktynėms. Kitas dalykas – padangos. Jas dažniausiai siunčiamės iš JAV, kadangi tai nėra toks produktas, kurį gali įsigyti kiekvienoje parduotuvėje Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, nebent esi pasiruošęs smarkiai permokėti.
Kokia suma investuojama į automobilį? Sunku pasakyti. Tarkime, ralyje į techniką investuojami dideli pinigai, tačiau automobiliai ten pritaikyti didelėms distancijoms važiuoti žvyrkeliu ar kažkokia kita danga. Pagal tai, kiek mūsų sporte tenka investuoti į tuos 201 ar 402 „dragas“ turbūt būtų viena iš brangiausių sporto šakų. Kai kurie žmonės tuo užsiima dešimt ar daugiau metų ir automobiliai, kuriuos jie turėjo kadaise tampa neatpažįstami. Įvardinti tiksliomis sumomis turbūt niekas negalėtų, dažniausiai atsakymas toks „namą jau būčiau pastatęs“. Šiam sporte turbūt daugiausiai atsieina laikas, nes tenka laukti detalių, kurios užstringa muitinėse, vėliau kol viską sumontuoji, matai, kad ir sezonas baigiasi, o per žiemą, žiūrėk, ir naujų minčių kyla.
Žvelgiant iš šalies gali atrodyti, kad vairuotojui užduotis „drago“ lenktynėse nesudėtinga – laiku startuoti ir sėkmingai keisti pavaras. Kiek iš tiesų yra svarbūs lenktyninio įgūdžiai šiame sporte?
Lietuvos „drago“ čempionato antrojo etapo akimirkos (nuotr. „Juodas foto“)
Tokiais atvejais mes dažnai siūlome patiems atvažiuoti ir pabandyti. „Drage“ 0,1 sekundės gali lemti laimėjimą arba pralaimėjimą. Pavyzdžiui, paskutiniame etape Rimantas Mencleris lenktyniavo su Algirdu Dargiu – turbininis „Fiat Coupe“ prieš „Mitsubishi Lancer Evo VIII“. Rimantas tuomet 0,4 sekundės pralaimėjo startą ir „drago“ lenktynėse tai yra labai didelė klaida, kadangi reakcijos laikas B klasėje apskritai yra 0,5 sekundės. Visgi trasą jis sugebėjo įveikti greičiau ir 0,03 sekundės pranašumu nugalėjo savo konkurentą. Mums labai svarbus įrangos tikslus ir paties sportininko įgūdžiai ‒ kaip jisai keičia pavaras, kaip sušildo padangas ir kaip reaguoja prie šviesoforo.
Minėjote, kad šio sezono pradžia susiklostė ne visi taip, kaip norėjote. Visgi turbūt turite planų pritraukti daugiau publikos dar šiais metais?
Šiais metais didelių vilčių į šio sporto išpopuliarėjimo galimybes nededame. Lyginant dalyvių sezono pradžius varžybų dalyvių skaičių galima pasakyti, kad publikos aktyvumui įtakos jis neturi. Pirmajame etape buvo 29 dalyviai ir maždaug 1,5 tūkst. žiūrovų, antrajame etape dalyvių buvo jau 42, tačiau žiūrovų turbūt apie 700. Faktas toks, kad publika yra potencialūs lenktynininkai, taip pat jeigu jie mėgsta tą sporto šaką, iš lūpų į lūpas ją reklamuoja.
Lietuvos „drago“ čempionato antrojo etapo akimirkos (nuotr. „Juodas foto“)
Būtent todėl mūsų renginiai visuomet nemokami, taip pat dalyvių automobilių parkas lieka atviras tam, kad žmonės iš publikos galėtų ateiti, apžiūrėti, palįsti po variklio dangčiu, pabendrauti su vairuotojais. Visi pradėjome nuo to paties, viskuo domėjomės, todėl norisi, kad ir dabar žmonės viską matytų, klaustų, bendrautų, suprastų, kad „dragas“ nėra gatvės chuliganų sporto šaka. Apmokestinti varžybų publikai tikrai neketiname, ateityje bilietai būtų parduodami nebent į miestuose rengiamus etapus.