Tik kas dešimtą eismo įvykio deklaraciją vairuotojai užpildo teisingai. Tai draudikams vėliau sukelia galvos skausmą ir pailgina žalų administravimą.
Eismo įvykio deklaracija yra pagrindinis dokumentas, kuriuo besiremdamos draudimo bendrovės atlygina žalą. Lietuvoje vairuotojai jas pildo jau beveik ketverius metus. Vis dėlto dažnam perprasti dokumento subtilybes iki šiol sudėtinga.
Tik kas dešimtas užpildo teisingai, o privėlus klaidų vėliau tenka papildomai gaišti laiką, neretai iš naujo nustatinėti avarijos kaltininką.
„Turi būti užpildomi abiejų asmenų automobilių duomenys, tada reikia pažymėti įvykio aplinkybes, nurodyti, kuri vieta sugadinta, nubraižyti įvykio schemą ir abu vairuotojai turi pasirašyti. Tas, kuris kaltas, turi pasirašyti vienoje ar kitoje pusėje, priklausomai, kuris automobilis buvo kaltas dėl eismo įvykio“, – sako draudimo bendrovės atstovas Audrius Pilčicas.
Draudikai pastebi, kad kaltę neretai prisiima ne tikrasis kaltininkas, todėl tik tinkamai užpildžius deklaraciją vėliau galima nustatyti pažeidėją.
Negalima trauktis iš įvykio vietos tol, kol nėra užpildoma deklaracija ir ji pasirašoma. Ir tik tada, kai kažkuris prisipažįsta ir pasirašo, galima pasitraukti iš įvykio vietos. Jei nesutariama, būtina kviesti policiją“, – teigia A. Pilčicas.
„Jei yra neaiškumų dėl aplinkybių, pavyzdžiui, jei vienas iš eismo įvykio dalyvių neblaivus, yra pastebimų techninių gedimų, dėl kurių galima manyti, kad jis netvarkingas, ar be techninės apžiūros, iškilus bet kokioms abejonėms visais atvejais reikia kviesti policiją, ji atvyks ir suformins nustatyta tvarka“, – pasakoja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Deklaracijas rekomenduojama turėti automobilyje.
Tačiau draudikai sako, kad avarijos aplinkybes galima surašyti ir ant paprasto popieriaus lapo. Jame būtina nurodyti vairuotojų, jų automobilių, draudimo polisų duomenis, nubraižyta avarijos schemą ir pasirašyti.
Giedrius Vitkauskas
