Didžiosios Britanijos tyrimų agentūros „Chatham House“ spėjimu didėjantis atsinaujinantčio skysto kuro naudojimas turės įtakos augančioms maisto kainoms. Jų teigimu, biodyzelinas iš augalinio aliejaus daro blogesnę įtaką klimatui nei iškastinis kuras, rašo BBC.
Pirmadienį Didžiojoje Britanijoje įsigalioja ES įstatymas, kad biodegalai sudarytų nemažiau nei 5 proc. šalies degalų rinkos.
Nuo 2008-ųjų šalies degalų tiekėjams buvo nurodyta, kad į savo parduodamo benzino ir dyzelinio kuro sudėtį būtų dedama vis didesnė dalis iš atsinaujinančio kuro. Biodegalai dažniausiai buvo gaminamas iš etanolio išgaunamo iš kukurūzų ir rapsų. Anksčiau šios medžiagos buvo naudojamos tiesiog maisto kepimui.
Kaip teigia ši tyrimų agentūra, toks biodegalų naudojimas yra „neracionalus“ ir per ateinančius mėnesius Didžiosios Britanijos vairuotojams atsieis 460 mln. svarų sterlingų.
„Keptas kuras“
Papildomos sąnaudos paskaičiuotos pagal tai, kad biodegalų energetinis efektyvumas yra mažesnis ir jų reikia daugiau tam pačiam atstumui nuvažiuoti. Iki 2020 metų sąnaudos vairuotojamas padidės iki 1,3 mlrd. svarų sterlingų.
„Nepanašu, kad tai būtų gera žinia. Biodegalai didina sąnaudas ir yra labai brangus būdas mažinant anglies junginių išmetimą į atmosferą“, - sako vyresnysis tyrimų centro partneris Robas Bailey.
ES nurodymai vartoti biodegalus taip pat iškreipia rinkas. Naudotas kepimo aliejus laikomas labiausiai tinkamu biodyzelinui, tačiau paklausa pakėlė jo kainas tiek, kad pastarasis jau pernai buvo brangesnis už rafinuotą palmių aliejų.
„Sukuriama tokia finansinė situacija, kai apsimoka prikti palmių aliejų, kepti jame bulves, tada pelningai parduoti panaudotus riebalus. Beprotybė, tačiau būtent tokia yra iniciatyva“, - sako R. Bailey.
Nuogastaujama, kad ES skatindama naudoti rapsų aliejų sukuria daugiau aplinkosaugos problemų negu išsprendžia. Kuo daugiau aliejaus yra pilama į automobilius, tuo mažiau jo lieka maisto pramonėje. Tokiu atveju yra importuojamas palmių aliejus iš Indonezijos. Dažniausiai pastarasis yra auginamas iškirstų miškų teritorijose.
„Kai pradedi suvokti šiuos netiesioginius efektus, supranti, kad augalinio aliejaus naudojimas kurui sukelia didesnes emisijos problemas visame pasaulyje, lyginant su įprasto dyzelino naudojimu. Taip pat mes prašome vairuotojų, kad jie mokėtų daugiau. Tai yra visiškai neracionalu“, - pastebi R. Bailey.
Biodegalų privalumai
Europos biodyzelino taryba (EBT), kuri atstovauja šią pramonę ES mastu, pripažįsta naujos tvarkos sukeltas problemas. Tačiau tiki, kad biodegalai turi daug teigiamų aspektų.
„Kaltinti biodegalus dėl visų pasaulio problemų yra tikrai perdėta. Jis atnešė daug privalumų. Tai padidino ES savarankiškumą dyzelino aspektu. Jei nebūtų biodyzelino paklausos, ūkinintų laukai tiesiog dirvonuotų“, - atkerta EBT projektų vadovė Isabelle Maurizi.
Didžioji Britanija atitinka naujuosius biodegalų pasiūlos standartus ir susidurs su rimtais kėblumais, ypač kai sanaudos vairuotojams 2020 metais patrigubės.
Vidaus šaltiniai teigia, politikai galėtų siekti tam tikrų nuolaidų Biruselyje. Tačiau turint omenyje, kad iš biodyzelinio gamybos pelnosi žemės ūkio šalys, gali būti itin sunku.
„Kai tarp interesų grupių yra žemės ūkio ir aliejaus sektoriai, vyriausybei bus labai sunku pakeisti savo politikos kryptį“, - įžvelgia R. Bailey.
