Biudžetiniai automobiliai ir „Peugeot“ – keistas derinys. Na tai, „Peugeot“ niekuomet nebuvo brangiųjų elitinių automobilių grupėje, tačiau nuo amžių per amžius pasižymėjo tokiais koziriais, kaip subtili stilistika ir puikios elgesio kelyje manieros. Juk prieš kelis dešimtmečius pakabų derinimo specialistai seną gerą „Peugeot 306“ vertino kaip „Golf“ segmento etaloną – „Peugeot“ inžinieriai visuomet buvo reiklūs savo automobilių valdymo savybėms. Na, bet tai lyriniai nukrypimai. Dabar įdomu sužinoti, kaip prancūzams pavyko sukurti biudžetinį „Peugeot“.
Taikinys – augančios rinkos
Keistoka, kad „Peugeot 301“ pardavinėjamas Lietuvos rinkoje. Šį automobilį be mūsų dar galės įsigyti Latvijos ir Estijos pirkėjai. Na o toliai į Vakarus šio automobilio „Peugeot“ salonuose nerasite. „301“ modelis buvo kuriamas specialiai, kaip pardavimų specialistai korektiškai išsireiškia, augančioms rinkoms. Šiuo atveju Rytams. Tai Turkija, Rusija ir pan. Šalys, kurių pirkėjai nori būtinai sedano, ir dar už mažesnį maišą pinigų.
Specifinė pirkėjų auditorija ir tikslinės rinkos niuansai buvo atskaitos taškai „Peugeot 301“ kūrėjams. „Peugeot 301“ gaminamas naudojant timptelėtą „Peugeot 208“ platformą. Tiksliau, koorporatyvinę PSA platformą Nr1, naudojamą „Peugeot 208“ ir „Citroen C3“ automobiliams. Automobilio snukutis praktiškai atkartoja „208“ modelį, o toliau prancūzų stilistams teko šiek tiek pavargti, kol į ilgį timptelėto sedano proporcijos įgavo bent šiek tiek „Peugeot“ markei būdingo subtilumo. Rezultatas tikrai neblogas – automobilis neatrodo pigiai, kaip paprastai gaudavosi daugeliui gamintojų, kai iš hečbeko užsiimdavo daryti sedaną.
„Peugeot 301“ atrodo harmoningai, net šiek tiek solidžiai. Ko verta vien gana prabangiai atrodanti optika. Tiesa, yra keltas detalių, kurios atrodo kaip duoklė rusų ar turkų skoniui – pvz., nikeliuota juostelė prie durų stiklų linijos. Na, bet tai pataikavimas ne kam kitam, kaip tikslinei pirkėjų auditorijai. Bendras įspūdis – tikrai neblogas.
Koziris – praktiškumas
Nors automobilio viduje kieta plastmasė, tai visai negadina bendro vaizdo. Prietaisų skydas atrodo irgi rimtai, tiesa, pačios skalės gal šiek tiek perkrautos žymėjimo brūkšneliais. Bet kuriuos atveju, atsisėdęs į šį automobilį iš karto pasakytum, kad čia „Peugeot“. O kad jis skirtas augančioms rinkoms, iš kart dar ir nepastebėtum. Žinoma, taupymo ženklų yra. Štai langų valdymo mygtukai įrengti tarp sėdynių. Taip sutaupomas ne vienas metras laidų. Bet taupymo politika čia grakšti, prancūziška. Apsižiūrėjęs rastum nemažai biudžetinių sprendimų, bet nuotaikos tai negadina.
Na ir velniop tuos ieškojimus, ką prancūzai sutaupė, o ko ne. „Peugeot 301“ salonas visus skeptikus gali papirkti savo erdve. Be problemų automobilio gale gali įsitaisyti net ir aukšti vyrai. Tai labai rimtas koziris. Prancūzai teigia, kad tai geriausias rezultatas tokių automobilių segmente. Nematavome, tačiau tuo visai norisi tikėti.
Vieną pažinties su 301-uoju dieną su šeima susiruošėme į sodybą. Kai žmona pradėjo krauti prie namų durų dėžes su visokiausiais pomidorų, paprikų, baklažanų ir dar velnias žino ko sodinukais, buvau tikras, kad bent pusė visų šių gėrių nieku gyvu netilps. Tačiau tilpo viskas. „Peugeot 301“ bagažinės tūris – net 640 litrų. Na o jei dar išlankstytume galinę pasostę...
Mums jokie keliai nebaisūs
Šių eilučių autorius savaitgalį praleido su automobiliu, po kurio variklio dangčiu dūzgė jau neblogai žinomas 1,6 litro darbo tūrio 92 a.g. dyzelis. Toks pats buvo kadaise bandytame „208“ modelyje, tik ten jis aprūpintas „Start/Stop“ sistema. 230 Nm sukimo momentas leidžia jaustis komfortiškai praktiškai visose kasdienio vairavimo situacijose.
Aktyvus vairavimas? Kažkokio specifinio subtilumo čia gal ir nėra (visgi, tai „pritemptas“ produktas), tačiau automobilio charakteryje „kovinių“ gaidų nemažai. „Peugeot 301“ posūkiuose gana stipriai svyra, tačiau aš niekur neklydau pasirinkdamas trajektoriją ar dozuodamas trauką. Jis nėra tobulas, nėra gurmaniškas, tačiau leidžia važiuoti smagiai.
Svarbiausia, kad šiam automobiliui nėra blogų kelių. Jis nei užsisupa ant asfalto bangų, nei skausmingai sudreba, kai nemažindamas greičio šturmuoji aštrokas pakaunės duobes. Jis nė velnio nebijo žvyrkeliu su visokiomis „skalbimo lentomis“ ir panašiai. Todėl čia šiam automobiliui galime rašyti tvirtą pliusą. Na ir kas, kad „Peugeot“ būdingų subtilaus elgesio manierų čia nėra daug, tačiau biudžetinių automobilių žanras reikalauja, kad toks automobilis galėtų važiuoti praktiškai visur.
Darbininkas su stileivos rūbu
Biudžetiniai automobiliai – itin įdomus žanras. Man jie patinka savo paprastumu ir vos ne provincialiu atvirumu. Paprastai jie visai šauniai važiuoja, nors yra kasdieniai darbiniai arkliai. Toks yra ir „Peugeot 301“. Žinoma, prancūzai nebūtų prancūzais, kad nepabandytų tokio kelių darbininko aprengti eilute. Tiesa, tos eilutės stilius labiau pritaikytas Maskvos, o ne Londono ar Paryžiaus skoniui.
Tai ne sportininkas, ne stileiva. Tai praktiškas automobilis. Nors ir su sedano tipo kėbulu. Šių eilučių autorius sau jo gal ir nepirktų, tačiau „Peugeot 301“ be vargo turėtų rasti vietą koorporatyviniuose parkuose, taksi bendrovėse, ar ganėtinai kantraus ir universalaus (tačiau su pretenzijomis į stilių) automobilio ieškančių žmonių garažuose.
