Automobilių pasiūla ir kainos atitinka vairuotojų poreikius: šiuo metu yra įvairių automobilių skirtingiems poreikiams – ir pigesnių, ir brangesnių. Pasirodo, netgi negalėdamas išleisti tam tikros sumos, vairuotojas gali rinktis ir brangesnį automobilį – pardavėjai linkę derėtis, kai kuriems pirkėjams pavyksta sumažinti pirminę kainą netgi penktadaliu.
Iki 10 000 Lt – priimtina kaina
Dauguma automobilių pirkėjų, kurie šiuo metu pirktų automobilį, galėtų mokėti iki 10 000 Lt, rodo transporto skelbimų portalo Autogidas.lt apklausos rezultatai. Šią sumą galėtų išleisti apie 42 proc. respondentų, perpus mažesnė būtų priimtina dar beveik tokiai pat daliai vairuotojų – 39 proc. Dar 14 proc. asmenų galėtų mokėti iki 16 000 Lt. Likusiems tinkama ir didesnė suma, o 2 proc. apklausos dalyvių kaina apskritai nesvarbi, jie galėtų mokėti bet kokią sumą.
Automobiliai iki 10 000 Lt – pasiūlos dauguma
Autogidas.lt statistika taip pat rodo, kad šiuo metu siūlomų įsigyti automobilių pasiūlos daugumą sudaro automobiliai, kurių kaina iki 10 000 Lt (44 proc.). Tačiau naujesni ir brangesni automobiliai taip pat pamažu kopia į daugumos pusę – kainuojantieji nuo 25 000 iki 60 000 Lt šiuo metu sudaro beveik trečdalį pasiūlos. Likusieji kainuoja nuo 10 000 iki 25000 Lt arba yra brangesni nei 60 000 Lt.
Derybos dėl kainos – būtinybė
Nors perkantieji automobilį iškart žino, kokią sumą gali išleisti už naują pirkinį, tačiau išsirinkę tinkamą variantą yra linkę derėtis dėl kainos. Iš Autogidas.lt vairuotojų apklausos matyti, kad apie 85 proc. vairuotojų būtinai derasi ir stengiasi sumažinti kainą bent keliais šimtais litų. Dar 13 proc. respondentų pripažįsta, kad derasi ne visuomet – priklauso, kokį automobilį ir iš kur perka. Dėl kainos nesidera vos 2 proc. vairuotojų.
Pasiderėjus kainą galimą sumažinti bent dešimtadaliu
Iš apklausos rezultatų matyti, kad derėjimasis dėl kainos gali duoti teigiamų rezultatų: dauguma vairuotojų nusidera iki 10 arba iki 5 proc. (atitinkamai 39 ir 32 proc. respondentų). Beveik 20 proc. vairuotojų pavyksta kainą sumažinti netgi penktadaliu, o 4 proc. – dar daugiau. Nusiderėti niekuomet nepavyko 6 proc. respondentų.
