Nors ir labai pavėluotai, žiema parodė savo nagus. Žinoma, šalčio rekordų šiais metais dar nebuvo. Šaltuką jau keiksnoja ne tik brangiau už šildymą mokėsiantys butų šeimininkai, bet ir automobilininkai.
Neužvedate automobilio? Vadinasi, jūsų automobilis nelabai tvarkingas. Prie minus 20 bet koks techniškai tvarkingas ir tinkamai prižiūrimas automobilis užsivesti turi be jokių problemų. O ką darytumėte, jei tektų važinėti ten, kur termometro stulpelis nukrenta iki įspūdingos – 40 ar net 50 laipsnių žemiau nulio – ribos.
Pasirodo, tokie šalčiai būna ne vien tik Antarktidos ar Šiaurės ašigalio platumų tyruose, bet ir ten, kur gyvena, dirba ir važinėja žmonės. Tikrus šalčius puikiai pažįsta Šiaurės Norvegijos, Arktinių Kanados regionų ir Sibiro vairuotojai.
50 laipsnių žemiau nulio nėra riba
Pati žemiausia temperatūra mūsų planetoje yra užfiksuota 1983 metais Antarktidoje, Rusijos mokslinėje stotyje – tuomet termometro rodyklė nusileido iki 89,2 laipsnio žemiau nulio. Tačiau įspūdingi šalčiai fiksuojami ir ten, kur kasdien dirba ir važinėja žmonės. Viena iš šalčiausių vietų pasaulyje – Sibire esantis Jakutijos regionas (dabar – autonominė Sakhos Respublika). 50 laipsnių šalčiai ten nieko nestebina. Pvz., šio regiono Verchojansko mieste šią naktį buvo įprasti šiam sezonui 47 laipsniai šalčio.
Jakutijoje penkerius metus dirbęs lietuvis Vaidas Kofmanas iš Klaipėdos pasakoja, kad tekdavo važiuoti ir spaudžiant gerokai didesniam nei 50 laipsnių šaltukui, o tai būdavo rimtas išbandymas automobiliams ir juos vairuojantiems žmonėms.
Poliariniuose regionuose vairuotojai rūpinasi ir savo saugumu
„Aš visą laiką dirbau britų naftos kompanijai, kuri turėjo verslovių Jakutijoje, taip pat tiekė įrangą ir Rusijos naftos kompanijoms. Aš dirbau vilkiko vairuotoju, vežiojau krovinius net ir ledo keliais. Jakutijos Verchojansko ir Ojmjakono miestai tituluojami šalčiausiais Sibire. Ten būta net 67,7 laipsnio šalčių. Tiek aš nemačiau, bet 60 laipsnių šaltį teko patirti. Na, o 40-50 laipsnių tuose kraštuose nieko nestebina. Jakutijoje aš vairavau europinius vilkikus, kurie papildomai pritaikyti tokiems šalčiams. Tiesa, pakeitimai juose buvo minimalūs – geriau apšiltinta kabina, papildomi autonominiai šildytuvai, sustiprintas rėmas, kitokios padangos, šildoma kuro magistralė. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad sunkvežimius mes užgesindavome tik šiltame garaže. O taip jų dyzeliai dirbdavo tiesiog paromis. Palikus bazę net nekildavo minties išjungti variklį. Dar baisiau būtų sugesti tokiame šaltyje. Žinau atvejų, kai vairuotojai laukdami pagalbos degindavo savo automobilius. Mirtinai sušalti sugedusiame automobilyje šiame regione yra paprasčiau nei paprasta. Todėl mūsų sunkvežimiuose buvo gana rimtas avarinis rinkinys – dujinė viryklė su keliais balionais ir palydovinis ryšio įrenginys, toks pats, kokius naudoja jūrininkai,“ – pasakoja Jakutijos šalčiuose dirbęs klaipėdietis.
Pasak vyriškio, vietos automobilininkai irgi pritaiko automobilius šalčiams. Pvz., sovietiniams lengviesiems automobiliams montuoja papildomus stiklus, visiems kitiems automobiliams papildomai šiltina variklio skyrių, akumuliatoriaus vietą, deda šildomus amortizatorius, autonominius šildytuvus į saloną, o naktį tepalą karteryje šildo išvedę laidus tiesiai iš savo namų balkonų.
Spaudžiant žiemos šalčiams prie prekybos centrų automobilių negesina ir Šiaurės Norvegijos gyventojai, panašiai elgiasi ir šalčių užgrūdinti Kanados Arktinių regionų vairuotojai. Kanados Jukono regione kažkada irgi buvo užfiksuotas 66 laipsnių šaltis, šių kraštų vairuotojai irgi puikiai žino, ką reiškia žiemiškas vairavimas.
