Šią vasarą jau paženklino savižudybių protrūkis. Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonės į nebūtį ėjo skirtingais būdais: pasikorė, persipjovė venas ar iššoko pro langą. Ne gyvenimą, o mirtį pasirinko ir žinomas Klaipėdos medikas - prieš kelias dienas jį sutraiškė traukinys. Šį savaitgalį savo noru mirtį pasirinko ir 1916 metais gimęs senukas. Europoje pagal savižudybių skaičių pirmaujanti Lietuva užsimojo prieš šią tragišką problemą.
Mūsų šalies Vyriausybė užsibrėžė tikslą: kone perpus sumažinti savižudžių skaičių ir iki 2010 metų pasiekti europinį vidurkį - 25 savižudybės šimtui tūkstančių gyventojų.
Atsigulė ant bėgių
Praėjusią savaitę netoli Pauosčio geležinkelio stoties įvyko kruvina tragedija. Krovininio traukinio mašinistas pastebėjo bėgiais einantį žmogų, kuris, išvydęs traukinį, atsigulė ant bėgių. Žuvusysis buvo sveiką gyvenimo būdą propagavęs 54 metų chirurgas.
Dėl nežinia kokių priežasčių praėjusį savaitgalį pasikorė net keli žmonės. Kretingos apylinkėse tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukė ir 88 metų sulaukęs senukas.
Šio mėnesio pradžioje vėžiu serganti moteris gyvenimą baigė šuoliu iš penkto Klaipėdos ligoninės aukšto.
Liepos viduryje tą pačią dieną nusižudė trys Klaipėdos rajono jauni vyrai. Visi skirtingai: pasikorė, persipjovė venas, apsinuodijo automobilio dujomis.
Šią vasarą ženklino ir bandymai nusižudyti. Neseniai šešiolikmetis jaunuolis grasino nušoksiąs nuo vienos Klaipėdos rajono gamyklos stogo.
Išgėrė visus vaistus
Klaipėdietė Sandra bandė išeiti iš gyvenimo po to, kai ją, moksleivę, išprievartavo keli apgirtę kiemo draugai. Ištikta šoko mergina išgėrė visas motinos turėtas migdomųjų vaistų tabletes. Mirties išsigando tik tada, kai pradėjo tirpti kūnas. Iš paskutiniųjų jėgų paskambino telefonu klasės draugei.
Mėginimų nusižudyti statistikos ir baigtų tyrimų Lietuvoje kol kas nėra. Mūsų šalies specialistai remiasi užsienio mokslininkų duomenimis, kad mėginusiųjų nusižudyti būna iki 20 kartų daugiau nei nusižudžiusiųjų. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus. Kas 3 sekundes pasaulyje kas nors bando nusižudyti.
Užvaldė siaubas
„Tuomet mane buvo užvaldęs siaubas, koks baisus pasaulis, jei nuo vaikystės pažįstamus kiemo draugus alkoholis neatpažįstamai pakeitė“, - pasakojo Sandra. Ji prisipažino, kad po to dar kelis kartus galvojo apie savižudybę. Juodą gyvenimo prarają pajutusi po žinios apie vyro įmonės bankrotą ir milžiniškas skolas. Neviltis ją buvo sukausčiusi ir tada, kai medikai įtarė piktybinį odos naviką.
„Pasaulis yra svetimas, jame tu vienas. Esant milžiniškai konkurencijai, saugiau nuo bendradarbių slėpti savo bėdas. Kas dar man galėjo padėti? Mama, vegetuojanti iš 300 litų pensijos? Bedarbė sesuo, auginanti du vaikus ir kariaujanti su darbovietes keičiančiu tinginiu vyru?“ - braukė prisiminimų ašaras Sandra. Ji nesijaučia saugi mūsų visuomenėje, tad savo išgyvenimus anonimiškai patiki svetimiems paguodos telefonu.
Skambina ir vaikai
„Jaunimo linijos“ Klaipėdos tarnybos koordinatorė Indrė Gaudiešiūtė sakė, kad sulaukia skambučių ne vien iš jaunuolių. Skambina ir vaikai, ir brandaus, net pensinio amžiaus sulaukę žmonės. Nepaisant šiuo metu šalyje veikiančių daugybės psichologinių tarnybų telefonų, ši linija žmonėms žinoma todėl, kad yra viena seniausių - išklauso gyvenimo palaužtus žmones jau 7 metus.
„Maždaug 14 procentų skambinančiųjų nemokamu numeriu 8 800 28 888 buvo su rimtais ketinimais nusižudyti. Kai kurie jų turėjo savižudybės planą ar buvo bandę tai daryti“, - teigė I.Gaudiešiūtė. Dažniausiai tai 19-36 metų žmonės, turintys bendravimo problemų, iškankinti meilės ar šeimos, mokslo ar darbo rūpesčių.
Krizė – naktimis
25 specialiai išmokyti savanoriai išklauso ir pataria žmonėms nuo 16 val. iki 7 val. ryto, o savaitgaliais - visą parą. „Žinomi du kriziniai laiko tarpsniai: daugiausiai skambučių sulaukiame vėlų vakarą, 22-24 valandomis, bei naktimis, apie 3-4 valandą“, - pasakojo I.Gaudiešiūtė. Ji negalinti paaiškinti, kodėl šią vasarą pasipylė savižudybės. Kritinis laikas - ruduo ir pavasaris. Tuomet sulaukiama daugiausiai nevilties skambučių. „Savižudybei pasirengę žmonės jaučiasi vieniši, tad svarbiausia, kad jie išsipasakotų. Kai prasiveržia tramdomų jausmų pūlinys, tada mes stengiamės patarti, kaip toliau gyventi“, - sakė I.Gaudiešiūtė. Pasak jos, kasmet daugėja skambinančiųjų. Neaišku, ar daugėja gyvenimo prislėgtų žmonių, ar tiesiog daugiau žmonių žino, kur ieškoti psichologinės pagalbos.
Pralenkėme Rusiją
Informuoti žmones, kur kreiptis pagalbos, - būtent toks yra vienas valstybinės „Savižudybių prevencijos 2003-2005 metų programos“ tikslų. Joje konstatuojama, kad mūsų šalyje per metus nusižudo apie 1 500 asmenų, dar keliolika tūkstančių bando žudytis.
Lietuva pagal savižudybių skaičių 100 tūkstančių gyventojų Europoje pirmauja - 44,1 savižudybės. Rusijoje - 39, Latvijoje - 34, Estijoje - 33, Vengrijoje - 32.
Pagelbėti rizikos grupėms ir asmenims telkiamos skirtingos mūsų šalies institucijos: sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės apsaugos, teisėtvarkos bei kitos.
„Savižudybių prevencijos programa“ atitinka Lietuvos sveikatos programą. Joje pabrėžiama būtinybė gerinti gyvenimo kokybę. Greta kitų svarbių sveikatos problemų programoje užsibrėžta iki 2010 metų Lietuvoje sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio - 25 savižudybės šimtui tūkstančių gyventojų.
Žudosi ir stiprūs
Klaipėdietė Sandra sutiko, kad reikia valstybiniu mastu spręsti savižudybės problemą, bet nemano, kad Premjero Algirdo Brazausko pasirašyta prevencijos programa bus išsigelbėjimo ratas visiems. „Po to, kai savo valia vos nepalikau šio pasaulio, daug skaičiau apie savižudybes. Patikėkite, žudosi ne vien nebrandūs, nestiprūs, apsvaigę ar psichiškai nesveiki žmonės. Tai yra egzistencinė - gyvenimo ir mirties - problema, visais žmonijos gyvavimo laikais jaudinusi šviesiausius protus“, - samprotavo Sandra. Jos nuomone, savižudybę smerkiančią katalikybę tradiciškai išpažįstantiems lietuviams visada buvo būdinga domėtis netradiciniais tikėjimais. Ne vienas jų teigia laisvę pasirinkti mirtį ir nepasižymi dideliu prieraišumu žemiškajam gyvenimui, kuris - tik preliudija į aukštesnį pomirtinį gyvenimą. „Globaliame pasaulyje susilietimo su netradiciniais tikėjimais tendencija tik stiprės“, - įsitikinusi dažnai apie gyvenimą ir mirtį mąstanti moteris.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
