Irena ZUBRICKIENĖ
Kai artimieji ir Kazlų Rūdos policijos (Marijampolės apskr.) pareigūnai kelias paras ieškojo netikėtai prapuolusio Jūrės miestelio gyventojo Gintauto Cibulskio (44 m.), tuo metu jau nebegyvas vyras tysojo laikinu kapu jam tapusiame rūsyje. Gintautą nužudė ir savo pastogėje paslėpė jo buvusios žmonos brolis Eugenijus Madzajus (47 m.), taip pat Jūrės miestelio gyventojas.
Dingo po išgertuvių
Ir Gintautas, ir Eugenijus - pedagoge dirbančios jūrietės Lilės Cibulskienės artimieji. Išsituokusi moteris su dviem beveik suaugusiais savo vaikais tvarkingai gyvena tėvų name, o prie pat esančioje lauko virtuvėje savo būstą įsirengęs jos brolis Eugenijus Madzajus. Kadaise šeimą irgi turėjęs vyras ją praradęs per stikliuką ir polinkį nusikalsti. Penkis kartus už vagystes, plėšimą ir chuliganizmą teistas ir "zonos" gyvenimo ragavęs Eugenijus pastaruosius kelerius metus gyveno nebeužkliūdamas teisėsaugininkams.
Eugenijus dažnai bendraudavo su sesers Lilės buvusiu vyru Gintautu Cibulskiu, kuris, turėdamas savo pastogę netolimoje sodų bendrijoje, bene kasdien sukiodavosi Jūrės miestelyje - dažniausiai glausdavosi pas Eugenijų jo lauko virtuvėje. Vyras draugiškai bendravo su buvusia žmona, būdamas blaivus, rūpindavosi savo vaikais, kuriuos norėdavo kuo dažniau matyti.
Lemtingąją dieną abu vyrai lauko virtuvėje girtavo. Lilė į jų bendravimą tuokart nesikišo. Kai kitą dieną buvęs vyras nebepasirodė nei sodyboje, nei miestelyje, Lilei tapo neramu, nes anksčiau Gintautas kasdien būdavo čia ir čia. Brolis, sesers klausinėjamas apie prapuolėlį, tikino nieko nežinąs - esą begerdami abu dėl kažko susipyko, susibarė, ir Gintautas išėjo...
Prabilo žudiko sąžinė
Blogos nuojautos kamuojama Lilė su vaikais ieškojo Gintauto jo gyvenamojoje vietoje, klausinėjo kaimynų, pažįstamų, tačiau niekas apie pražuvėlį nežinojo. Dar kitą dieną moteris kreipėsi į policiją. Paiešką pradėję pareigūnai, atvykę į Jūrę, irgi kalbino Eugenijų, kuris paskutinysis per išgertuves matė Gintautą, apžiūrėjo lauko virtuvę, klausinėjo vietos gyventojų, žvalgėsi apylinkėse. Buvo manoma, kad žmogų gali būti ištikusi kokia nors nelaimė keliaujant į namus, jis gali būti kur nors įkritęs. Nebuvo atmesta ir spėtos savižudybės versija. Tačiau pareigūnai tą dieną irgi nieko nepešė.
Praėjus dar trims dienoms, Eugenijus, prieš kelias valandas ne vieną pažįstamąjį ir seserį tikinęs, kad tikrai neprikišęs nagų prie Gintauto dingimo, vėlų vakarą pagaliau paskambino į Kazlų Rūdos policiją ir pakvietė atvykti - parodysiąs, kur yra dingusysis.
Atvykusiems pareigūnams Eugenijus parodė savo lauko virtuvėje esantį seniai nenaudojamą rūsį. Jis buvo tvarkingai uždengtas dangčiu, ant šio užtiestas kilimas ir pastatytas šaldytuvas. Viską nuėmus ir įlipus į tuščią rūsį, į kurį nebuvo nei laiptų, nei nuleistų kopėčių, buvo aptiktas G. Cibulskio lavonas. Pareigūnai iškart pastebėjo smurto žymes ant nelaimėlio kūno. Pirminiais duomenimis, vyras muštas, žalotas, pasmaugtas elektros prailgintojo laidu ir įmestas į rūsį. Lauko virtuvės šeimininkas Eugenijus neneigė, kad tai - jo darbas.
- Žmogus labai gailisi dėl to, ką padarė, tačiau negali nurodyti konkrečių priežasčių, kurios išprovokavo šį mirtiną konfliktą, - sakė "Akistatai" įvykį tirianti Kazlų Rūdos policijos tyrėja Asta Bagušytė. - Jis tylėjo tol, kol galiausiai nebeišlaikė nervai - užkamavo sąžinė. Nebegalėdamas gyventi su savo paslaptimi, prisidavė.
Įtariamasis dabar suimtas, jam gresia ilgi nelaisvės metai. Pareigūnai stengsis detaliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti konflikto priežastis. Paties sulaikytojo teigimu, lemtingąją dieną Gintautas, kilus barniui, buvo išėjęs, bet vėliau sugrįžo - tada ir įvyko kruvina egzekucija.
Buvo geri bičiuliai
Žiniai apie žmogžudystę ir prisipažinusį bei suimtą E. Madzajų pasklidus po miestelį, vieni tikino taip ir manę, kad dėl Gintauto dingimo kaltas Eugenijus, kiti tvirtino negalį patikėti, nes ne vienerius metus anksčiau už grotų praleidęs vyras buvo kartojęs, kad grįžti į "zoną" jis nenorėtų. Būdamas blaivus, Eugenijus niekuo neišsiskyrė iš kitų Jūrės gyventojų, tačiau girto jo daug kas bijodavo, todėl privengdavo. Miestelyje nuo seno sklandė kalbos, kad apsvaigęs nuo alkoholio Eugenijus yra labai greitai užsidegantis ir itin žiaurus - kadaise skriaudęs moteris, vieną savo auką net deginęs lygintuvu. Gyventojų kalbose Eugenijus buvo vadinamas recidyvistu, kalėjimo kamščiu.
Ne vienam Jūrėje buvo keista, kaip gali "su tokiu" artimai bičiuliautis iš prigimties ramus, taikus, draugiškas ir itin paslaugus Gintautas. (Šis, beje, irgi kadaise kartą sėdėjęs už grotų, tačiau žmonės kalba, kad jis nusikaltimo nebuvo padaręs, tik atsidūręs netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, papuolęs kartu su draugais.) Pastaruoju metu Gintautas neturėjo nuolatinio darbo, o praeityje prižiūrėdavo šiltnamius, kuriuose augino gėles, pindavo vainikus. Likęs bedarbis, jis mielai uždarbiaudavo visur, kur pakviesdavo. Panašiai pragyvenimui pinigų prasimanydavo ir Eugenijus. Abu likimo broliai dažnai vaikštinėdavo kartu miestelio gatvėmis, vis dažniau kartu prisėsdavo ir prie butelio. Kartais persigėrusį Eugenijų Gintautas draugiškai parvesdavo į namus. Dabar kalbama, kad būtent alkoholis pražudė Gintautą, sugadino gyvenimą ir Eugenijui.
- Gaila visų šios tragiškos istorijos dalyvių, bet labiausiai gaila Lilės, kuri dabar išgyvena ir dėl buvusio vyro, su kuriuo draugiškai bendravo ir po skyrybų, nes vienas kitu nuoširdžiai rūpinosi, žiaurios mirties, ir dėl žudiku tapusio brolio Eugenijaus, - kalbėjo visus šiuos tris žmones gerai pažįstantys Jūrės gyventojai.
Žmogų laidojo karvės kapavietėje
Per pastaruosius keletą metų Suvalkijoje tai jau nebe pirmas įvykis, kai nužudytas žmogus slepiamas ir pirmiau "palaidojamas" tik žudikui žinomoje vietoje, o tikrosiose kapinėse perlaidojamas amžinojo poilsio tik po kurio laiko.
Prieš porą metų, kelių sugėrovų kompanijai švenčiant Velykas Pagelumbiškių kaime (Sasnavos sen.), per girtų asmenų konfliktą buvo nužudytas netolimo kaimo gyventojas Stasys (49 m.). Daugiau nei dvigubai jaunesnis Kęstutis Valaika (tuomet buvo 20 m.) apkaltino Stasį rankinio laikrodžio vagyste. Kilęs žodinis konfliktas kaipmat peraugo į muštynes - S. buvo uždaužytas ir užspardytas bene 30 smūgių. Sunkiai sužalotas vyras kurį laiką leisgyvis tysojo kieme, paliktas likimo valiai be pagalbos, o vėliau, jau miręs, buvo susuktas į lovatiesę ir paslėptas malkinėje. Kaltę dėl nužudymo jautęs Kęstutis prašė sugėrovų nepranešti į policiją, nes pasikarsiąs. Degradavę asmenys toliau gėrė.
Kitą naktį žudikas Kęstutis su motinos sugyventiniu nutarė lavoną paslėpti patikimiau. Nelaimėlio laikinu kapu tapo ... pastipusios karvės kapavietė, tuokart buvusi bemaž už kilometro nuo tragiškosios sodybos, ant melioracijos kanalo kranto.
Kraupi paslaptis sugėrovus vienijo apie savaitę. Tik prabilus sodybos šeimininko sąžinei, apie tai sužinojo kartu per Velykas nedalyvavusi jo duktė, į namus parvykusi vėliau, kuri ir pranešė į policiją. Stasio kūnas buvo atkastas iš bene pusmetrio gylio duobės ir netrukus deramai perlaidotas. Žudikas K. Valaika buvo nuteistas devynerius metus kalėti. Nedidelė bausmė buvo paskirta ir kūną padėjusiam užkasti Kęstučio motinos sugyventiniui.
Po metų tragiškoje sodyboje vėl tvyrojo gedulas: šeimininkas, labai išgyvenęs dėl kruvinų pernykščių Velykų, vieną rytą aptiko pasikorusią savo sugyventinę, taip pat lemtingųjų Velykų įvykių liudininkę.
"Palaidojo" į duobę alksnyne
Beveik mėnesį laikino kapo duobėje, Vitkiškės kaime (Antanavo sen.) esančiame nuošaliame alksnyne, 2000-ųjų rudenį dūlėjo ir marijampoliečio Alvydo (46 m.) palaikai. Dėl nežinia kur pradingusio sūnaus, išvykusio patalkininkauti bulviakasyje ir nebesugrįžusio tris savaites, į policiją tuokart kreipėsi jo motina. Blogos nuojautos kamuojama moteris susirado ir ekstrasensą, kuris jai pasakė, kad sūnų užmušė du vyrai ir "užkasė kažkur kirtimuose". Kiek vėliau paaiškėjo, kad tai buvo arti tiesos.
Tapo žinoma, kad po bulviakasio Alvydą sumušė Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai Tadas Andriušis (tuomet 17 m.) ir Robertas Stepšys (tuomet 20 m.). Jie esą "tik pamokė" pažįstamą vyrą už vagystę ir apkalbas. Žiauriai sumuštas nelaimėlis buvo nutemptas į daržinę ir paliktas. Patys egzekutoriai, grįžę prie išgertuvių stalo, kitiems gyrėsi "mušę taip, kad net kraujai tiško".
Kai rytą chuliganai aptiko Alvydą daržinėje nebegyvą, vakarop abu, smarkiai išsigandę, nutempė jį į maždaug už puskilometrio esantį nuošalų alksnynėlį ir, skubiai iškasę negilią ir neilgą duobę, palaidojo. Manė, jog gerti ir klaidžioti mėgusio vyro niekas nepasiges, niekas ir neras. Laikinąją Alvydo kapavietę žudikams teko parodyti policininkams po mėnesio, kai įtariamieji, priremti pareigūnų klausimų, "skilo". T. Andriušis, kadangi nusikalto būdamas nepilnametis, buvo nuteistas kalėti šešerius metus. R. Stepšiui buvo paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo:
- Nusikaltėliai A. Rinkevičiaus lavoną slėpė nedidelėje, negilioje duobėje
- Ši duobė dešimt parų slėpė nužudyto S. Sidaro kūną, prieš tai joje užkasus pastipusią karvę
(nuotraukas turėčiau tuoj pat atsiųsti)
2006 04 05
