Kruizinių ir karo laivų krantinė uostamiestyje iki šiol lieka uždara teritorija klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Uostininkai su muitininkais ir pasieniečiais kol kas nebaigė derinti visų formalumų.
Statant kruizinių ir karo laivų krantinę nuolat akcentuota, kad į ją laisvai galės patekti visi norintys. Nors oficialios jos atidarymo iškilmės įvyko liepos 26 dieną, žmonėms prie jos prieiti draudžiama iki šiol. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas Eltai sakė, jog statant šią krantinę iš anksto nebuvo numatyta, kaip derėtų suderinti žmonių lankymąsi tokioje vietoje, kur galioja pasienio bei muitinės taisyklės.
Klaipėdos vicemero Vidmanto Plečkaičio teigimu, šią problemą galima išspręsti paprastu būdu, tai yra parengus ir patvirtinus muitinės ir pasienio zonų schemą. Ją buvo pavesta parengti AB "Klaipėdos laivų remontas", tačiau planas netenkino miesto interesų ir jo nuspręsta atsisakyti. Dabar šį darbą atlieka Uosto direkcija.
Kada bus parengta žmonių patekimo į kruizinių ir karo laivų krantinę tvarka, S. Dobilinskas teigė negalįs tiksliai pasakyti. Jis tvirtino, kad delsiama nebus, nes žmonių susidomėjimas šia prieplauka didžiulis. Tai, anot direktoriaus, įrodė ir liepos pabaigoje surengtos atidarymo iškilmės, kuriose dalyvavo daug miestiečių bei Klaipėdos svečių.
Tačiau esama ir kitaip manančių - kad krantinė apskritai nepritaikyta žmonių lankymui ir pirmiausia reikėtų pasirūpinti jos saugumu. Siūloma įrengti nedidelius turėklus prie krantinės krašto, kad neatsargūs lankytojai nenuslystų į vandenį.
Kruizinių ir karo laivų krantinės statyba kainavo 24,5 mln. litų. Bendras pastatyto pirso ilgis - 350 metrų, gylis prie išorinės krantinės siekia 10 metrų, prie vidinės - 6-7 metrus.
ELTA
