Klimato kaita Afrikoje prieš tris milijonus metų galėjo būti lemiamas veiksnys, paskatinęs naujų žmogaus protėvių rūšių formavimąsi ir jų sklaidą.
Anksčiau manyta, kad žmonės evoliucionavo sauso klimato sąlygomis Rytų Afrikoje. Bet naujo tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad praeityje, laikotarpiu tarp trijų ir vieno milijono metų, Rytų Afrikoje sausros periodus keitė drėgno klimato tarpsniai, o žmogus išmoko taikytis prie tokios klimato kaitos.
Martinas H. Trauthas ir jo kolegos iš Vokietijos Potsdamo universiteto tyrė Rytų Afrikos ežerų nuosėdines uolienas su diatominių dumblių sankaupomis. Šie dumbliai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, iš jų galima susekti vandens gylį ir druskingumą. Mokslininkai pastebėjo tris svarių klimato pokyčių laikotarpius, kai ežerai buvo gilesni. Gali būti, kad būtent sausros ir drėgnų laikotarpių kaita paskatino Homo rūšių įvairovę, Homo erectus atsiradimą ir žmonių protėvių migravimą iš Afrikos.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
Akupunktūra malšina migreninius galvos skausmus, bet taip pat veikia ir paprastos adatos
Tradicinės kinų medicinos specialistai įsitikinę, kad gyvenimo energija srūva dvylika svarbiausių meridianų, atstovaujančių svarbiausioms žmogaus organų sistemoms. Tuose meridianuose yra 356 akupunktūros taškai. Jei žmogus suserga, vadinasi, jo energijos srautai kažkuriuose taškuose užblokuoti, todėl ir taikoma akupunktūra – smeigiamos adatos kūno taškuose, kurių šiuo metu žymima net apie 2000.
Mokslas tokios gyvenimo energijos teorijos nepatvirtina, bet gydymo metodikos efektyvumas neretai tikrinamas mokslininkų laboratorijose. „Journal of American Medical Association“ rašoma apie Miuncheno technologijos universiteto mokslininkų, vadovaujamų Klauso Linde, akupunktūros poveikio malšinant migreninius galvos skausmus tyrimą. Eksperimente dalyvavo 302 savanoriai, kurie buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmosios grupės pacientams taikyta akupunktūra, antrosios grupės dalyviams adatos smeigtos ne į akupunktūros taškus, o trečioji grupė negavo jokio gydymo. Visi tiriamieji rašė dienoraščius apie savo migreninių galvos skausmų dažnį, intensyvumą ir jų pokyčius.
Gauti netikėti rezultatai: tokių žmonių, kuriems galvos skausmai sumažėjo bent perpus, akupunktūros grupėje buvo 51 proc., paprastų adatų – 53 proc., o kontrolinėje – 15 proc.
Mokslininkai teigia, kad eksperimentas nepatvirtino akupunktūros metodo išskirtinio veiksmingumo, bet parodė, jog esama fiziologinių pokyčių, kuriuos paskatina odos dirginimas adata, be to, čia nereikia pamiršti ir placebo efekto.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
Kodėl po insulto iš dalies paralyžiuoti pacientai neigia savo negalią
Po insulto iš dalies paralyžiuoti pacientai nenori pripažinti pasekmių ne tik dėl psichologinių, bet ir dėl fiziologinių priežasčių.
Dažnai po insulto iš dalies suparalyžiuoti pacientai nepripažįsta savo negalios. Daktarė Anna Berti kalbina pacientę, kuri nevaldo kairiosios rankos, ir prašo pasakyti, ar ji galinti pakelti ranką. Galiu, - sako pacientė, bet ranka nejuda. Paklausta, ar ranką pakėlė, moteris neabejodama patvirtina, nors suglebusi ranka guli ant kėdės atlošo. Italijoje, Turino universitete dirbanti daktarė Berti tvirtina, kad po insulto iš dalies paralyžiuoti pacientai įnirtingai tikina, kad jie gali judėti kaip anksčiau. Šis reiškinys vadinamas neigimo sindromu. Ilgai manyta, kad tai psichologinė problema – žmogus nenori pripažinti, kad tapo neįgalus.
Tačiau daktarė Berti ir jos kolegos neseniai nustatė, kad reiškinys turi savo fiziologines priežastis – po insulto nebeveikia tam tikros smegenų sritys, bet artimai su jomis susijusios nepažeistos sritys siunčia signalus, kad kūno funkcijos nepažeistos. Žurnale „Science“ skelbiami tyrimo duomenys verčia naujai pažvelgti į žmogaus sąmonės prigimtį. Savo kūno įsisąmoninimas nėra kažkoks vienoje smegenų dalyje sukoncentruotas mechanizmas, jį lemia daugelio smegenų sričių veikla. Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje neurologas daktaras Christofas Kochas atkreipia dėmesį į tai, kad italų mokslininkų tyrimas verčia naujai suformuluoti kai kuriuos klausimus. Pavyzdžiui, reikia klausti ne tik „kaip aš jaučiu, kad judinu ranką?“, bet ir „iš kur atsiranda rankos judinimo jausmas?“
Neigimas yra platesnio – ignoravimo sindromo dalis. Kai kraujas išsilieja dešiniojoje smegenų pusėje, žmogui suparalyžiuoja kairiąją kūno dalį. Ignoruojantiems pacientams kairioji kūno pusė lyg neegzistuoja. Bet jei sąmoningai atkreipiate dėmesį, jie neneigia negalintys judinti kairiųjų galūnių. Mokslininkai atrinko 30 pacientų po insulto, kuriems suparalyžiavo kairiąją pusę. Dvylikai iš jų diagnozuotas ignoravimo sindromas, septyniolikai – ir ignoravimo, ir neigimo, o vienam – tik neigimo sindromas. Lygindami smegenų skenavimo rezultatus, tyrėjai nustatė, kad ignoravimo sindromas būdingas tiems pacientams, kurių pažeistos vadinamosios judinamosios smegenų žievės sritys. O neigimas susijęs ir su kaktos skilčių pažeidimais.
Daktarė Berti aiškina, kad nuo minėtų smegenų sričių ryšių priklauso ne tik judesių planavimas, vykdymas bei suvokimas, bet ir jų įsisąmoninimas. Patyrę sportininkai žino, kaip svarbu intensyviai įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, krepšinio kamuolys taikliai skrodžia lanką, nes toks vaizdas padeda atlikti tikslų judesį. Po insulto paralyžiuotas pacientas jaučia, kaip atlieka judesį, bet neįsisąmonina, kad iš tikrųjų nepajudėjo. Kartais gydytojai pasakoja, kad tokie žmonės net ginčijasi, jog nejudančios galūnės jiems nepriklauso, jie net neatpažįsta savo paralyžiuotų rankų. Pasirodo, kad tokia, iki šiol manyta, psichologinė problema, turi savo fiziologines priežastis.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
