Nors nuomonių apklausos prognozės nekėlė abejonių, kad lenkų politinių simpatijų švytuoklė šįkart ryžtingai pakryps dešinėn - vis tik neapsiėjo be staigmenos. Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo ne pirmaujanti reitinguose liberali „Piliečių platforma“, bet dešinioji „Teisė ir teisingumas“.
Negalutiniais duomenimis - suskaičiavus balsus iš 30 proc. rinkimų apygardų - už „Teisę ir teisingumą“ balsavo 25,74 proc. , o už „Piliečių platformą“ - 23,31 proc. rinkėjų. Kita staigmena - tai geresni, nei rodė apklausos valdančiosios Kairiųjų demokratų sąjungos rezultatai - už šią partiją balsavo 10,84 proc. lenkų. Į seimą pateko dar trys partijos: „Savigyna“ - 13,36 proc., Lenkijos šeimų lyga - 7,78 proc. ir Lenkijos liaudies sąjunga - 7,41 proc..
Dar didesnę persvarą centro-dešiniųjų partijos turės aukštesniuose parlamento rūmuose - senate.
Rinkimuose dalyvavo vos 38,65 proc. lenkų- ir tai yra blogiausias rezultatas nuo 1989 metų.
Pirmenybę duodami Teisės ir teisingumo partijai lenkai parodė, jog jiems arčiau širdies yra socialiai orientuota valstybė, pagrįsta tvirtomis tradicinėmis vertybėmis, tokiomis kaip šeima, patriotizmas, tikėjimas. Dešinės ir centro partijų pergalė – tai neabejotinai ir Kairiųjų demokratų sąjungos „nuopelnas“. Lenkams įgriso ši susikompromitavusi politinė formacija, skęstanti skandaluose ir aferose, nors jos valdymo metu Lenkija tapo ES nare, o ekonominiai rodikliai nebuvo tokie blogi, išskyrus aukštą nedarbą.
Apžvalgininkų nuomone, postkomunistų pralaimėjimą lėmė ne tik padarytos klaidos , bet ir tai, kad partija neturėjo jokios idėjos bei vizijos, ir pagrindinis jos tikslas buvo išsilaikyti valdžioje. Paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis savo buvusiems bendražygiams gelbėjimo ratą metė prezidentas Aleksandras Kvasnievskis, viešai paraginęs lenkus balsuoti už Kairiųjų demokratų sąjungą.
Prastas Lenkijos liaudies sąjungos rezultatas liudija apie tai, jog baigiasi tradicinių partijų monopolis kaimo gyventojų tarpe. Taip pat kaimo nesuviliojo populistinė „Savigyna“, kuri dėjosi žemdirbių interesų gynėja.
Taigi, per artimiausius ketverius metus Lenkiją valdys centro-dešinės koalicija, kurią sudarys Teisė ir teisingumas ir Piliečių platforma. Derybos dėl koalicijos sudarymo prasidės jau už kelių dienų.
Apžvalgininkų įsitikinimu, ši koalicija gims skausmuose, o ir jos gyvavimas nebus lengvas. Partijas sieja panaši ideologija, bet visa kita skiria. Teisės ir teisingumo programa orientuota į socialinį saugumą, lėtesnę privatizaciją ir didesnę valstybės įtaką ūkio sektoriuje, kai Piliečių platforma pasisako už liberalią ekonomiką, greitą privatizaciją ir valstybės reguliavimo mažinimą.
Nors abi partijos deklaruoja panašią užsienio politiką, tačiau „Teisės ir teisingumo“ kandidatas į prezidentus Lechas Kaczynski sakė, kad su pirmuoju vizitu vyktų į Vašingtoną, tuo tarpu „Piliečių platformos“ lyderis Donaldas Tuskas pirmenybę teiktų Briuseliui, Paryžiui ir Berlynui.Būsimos koalicijos lyderiai patvirtino rinkimų kampanijos metu duotą pažadą, kad premjeru taps laimėjusios partijos vadovas. Taigi, šis postas tektų „Teisės ir teisingumo“ pirmininkui Jaroslavui Kaczynskiui. Savo ruožtu, Kaczynskis pažadėjo vicepremjero postą Janui Rokitai.
Ambicingam politikui pirmadienio rytą teko praryti karčią piliulę - prognozėse pirmaujančios „Piliečių platformos“ lyderis buvo tituluojamas premjeru, ir neslėpė savo ambicijų bei pasitenkinimo, kai žurnalistai jį vadino premjeru. Apžvalgininkų nuomone, būtent per didelis pasitikėjimas savimi ir arogancija buvo didelė „Piliečių platformos“ klaida. Rinkimų kampanijos metu Seime sklandė toks anekdotas: „Klausimas: kaip ilgai Janas Rokita bus premjeru? Atsakymas: iki rinkimų...“.
Živilė Makauskienė portalui „Omni.lt“ iš Varšuvos
