Nors balsavimas Lenkijos Seime dėl pirmalaikių rinkimų vyks balandžio pradžioje, jau aišku, kad jų nebus, bent jau gegužės mėnesį. Tam nepritaria Piliečių platforma, be kurios balsų „Teisės ir teisingumo“ partijos pasiūlymas neturi šansų. O tai reiškia, kad „Teisei ir teisingumui“ nelieka nieko kito, tik „santuoka” per prievartą su politiniu triukšmadariu Andrzejumi Lepperiu.
Ar populistinės partijos lyderio pakvietimas į valdžią ilgam užtikrins politinį stabilumą? Ir svarbiausia – ar neprivers „Teisės ir teisingumo“ nukrypti nuo pasirinkto kurso?
Jau kelinta savaitė valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija bei opozicinė Piliečių platforma aiškina lenkams, kad kovoja už valstybės gerovę, tačiau už šių žodžių slypi šaltas apskaičiavimas. Brolių Kaczynskių partija teigia, kad be daugumos Seime jų rankos supančiotos ir todėl nori rinkimų kuo greičiau, geriausiai gegužės mėnesį.
„Taip toliau valdyti neįmanoma“, – kartoja „Teisės ir teisingumo“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis, pripažindamas, kad prieš mėnesį su populistine „Savigyna” ir ultraradikalia nacionalistine Lenkijos šeimų lyga sudarytas stabilumo paktas neatliko savo vaidmens, visų pirma neužtikrino stabilumo, įgalinančio vyriausybę vykdyti savo programą.
Todėl, partijos lyderio nuomone, vienintelė išeitis yra pirmalaikiai rinkimai, kurie gali pakoreguoti politinę sceną. Piliečių platforma sako: tegul „Teisė ir teisingumas“ neišsisukinėja nuo atsakomybės, pagaliau pradeda valdyti ir parodo lenkams, ką sugeba. O jeigu jau kalbama apie pirmalaikius rinkimus, tai geriausiu atveju jie galėtų įvykti tik rudenį ir dar su sąlyga, jeigu bus pakeistas rinkimų įstatymas (įvedant mišrią rinkimų sistemą).
„Teisė ir teisingumas“ rudenį rinkimų nenori, nes žino, kad iki rudens gali prarasti dalį rinkėjų, nusivylusių vyriausybe. O be Piliečių platformos, kuri puikiai žino, kad laikas dirba „Teisės ir teisingumo“ nenaudai, Seimas nepajėgus priimti sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų.
Koalicija su Leperiu – rinkimų programos įgyvendinimo kaina
Tai, kas prieš keletą mėnesių atrodė nerealu, jau netrukus gali tapti tikrove. Ta tikrovė – tai „Teisės ir teisingumo” koalicija su populistine „Savigyna”, kurios pirmininkas Andrzejus Lepperis neslepia savo politinių ambicijų tapti vicepremjeru. Juolab kad tai galbūt paskutinis šio politiko šansas atsisėsti ne opozicijos, bet valdžios suole, nes A. Lepperio partijos gretos retėja ir krinta populiarumas.
Politinės scenos stebėtojai sako, kad antikomunistui Jaroslawui Kaczynskiui ne pakeliui su populistu Andrzejumi Lepperiu ne tik dėl pastarojo demonstruojamos nepagarbos teisei, bet ir jo bei jo partijos veikėjų sąsajų su pokomunistais ir neskaidraus verslo atstovais.
Todėl Kaczynskis nori sudaryti regimybę, kad į „Savigynos“ glėbį „Teisę ir teisingumą“ įstūmė ne kas kitas, o Piliečių platforma, neparemdama pirmalaikių rinkimų idėjos ir anksčiau atmetusi pasiūlymą sudaryti koalicinę vyriausybę.
Kyla klausimas, kokius padarinius gali turėti skandalingo, nors pastaruoju metu solidaus valstybininko įvaizdį kuriančio Lepperio atėjimas į valdžią. Manoma, kad Kaczynskiui ištikimas premjeras Kazimierzas Marcinkiewiczius suvirškins šį akibrokštą, tačiau neaišku, kaip pasielgs pragmatiškos politikos šalinininkė vicepremjerė, finansų ministrė Zyta Gilowska, ne kartą viešai kritikavusi „Savigynos“ programą. Kitas klausimas, kaip Lepperio atėjimas į valdžią gali paveikti vyriausybės programą.
Savigynos lyderis vyriausybėje, nors ir sunkiai pakenčiamas daugeliui Kaczynskio partijos politikų, gali būti kaina, kurią pasiryžęs sumokėti „Teisės ir teisingumo“ pirmininkas už rinkimų programos vykdymą. Stabilios daugumos Seime jau prireiks netrukus, kai bus balsuojama dėl teisingumo sistemos reformos. Principingumu garsėjantis teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pasiruošęs eiti kad ir su velniu (Leperiu?) obuoliauti, jeigu tai padėtų išgyvendinti korupciją.
Nors ir nerimtai gali atrodyti, bet dar neseniai įstatymus kaip degtukus laužęs Andrzejus Lepperis tampa IV Respublikos garantu.
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
