Petro Auštrevičiaus pinigų gavimo istorija sukėlė didelį atgarsį tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje. Suprantama, kad žiniasklaidai nemažai apie šią istoriją rašant, pasitaiko ir nukrypimų nuo tiesos ar tiesiog netikslaus faktų interpretavimo, todėl dar kartą su tiksliomis datomis ir įvardydamas tikslias sumas išdėstysiu pagrindinius šios istorijos faktus, kurie galbūt dar kai kam kelia abejonių. Nors, atrodytų, pirmame savo laiške dar iš tolimosios Australijos labai nuoširdžiai ir aiškiai viską parašiau.
Kaip ir minėjau, tikrai nebūčiau grįžęs prie šios senos istorijos, kuri man nėra maloni, bet kai P. Auštrevičius, puikiai žinodamas visas aplinkybes, užsipuolė LiCS partiją ir jos vadovybę, reikalaudamas atsiprašymo, natūralu, kad turėjau dar kartą viską papasakoti, bet šį kartą jau ne tik partijos kolegoms, bet ir visuomenei.
Čia pateikiu tik faktus tikėdamasis, kad žiniasklaida nebespekuliuos ir nebeinterpretuos taip kaip patogiau, o jei rašys, tai remdamiesi faktais. Jie tokie:
Pirmą kartą apie tai, kad P. Auštrevičiui, be visų į jo rinkimų kampaniją investuotų partijos lėšų, dar buvo suteikta ir papildoma finansinė parama, informavau partijos kolegas, tarp jų ir Petrą, iš karto po Seimo rinkimų, pristatydamas rinkimų ataskaitą 2004 m. lapkričio 11 d. Per LiCS tarybos posėdį Šiauliuose.
Antrą kartą apie tai partijos kolegos, tarp jų ir Petras, buvo informuoti 2005 m. sausio 22 d. Per LiCS rinkimų analizę-seminarą ir Savivaldybininkų forumą Druskininkuose.
Trečią kartą apie tą patį visi LiCS nariai, tarp jų ir Petras, buvo informuoti elektroniniu paštu išplatinus mano laišką prieš 2005 m. vasario 12 d. LiCS pirmininko rinkimus.
Apie šią istoriją dienraštis „Ekstra žinios“ rašė dar 2005 m. rugsėjo 23 d.
Išvardytieji faktai patvirtina, kad tai nenauja istorija ir daugumai partijos kolegų bei pačiam Petrui tikrai seniai žinoma. Šių faktų, išskyrus pastarąjį laikotarpį, kai paaiškėjo, kad jis šios gautos paramos nedeklaravo, niekada neneigė ir P. Auštrevičius.
Kaip esu minėjęs, yra ir liudininkas, matęs pinigų P. Auštrevičiui perdavimo faktą, bet sąmoningai kol kas neįvardiju to žmogaus, nes nenoriu, jok į šią istoriją be rimtos priežasties būtų įvelti ir niekuo dėti žmonės, bet jei reikės liudyti prokurorams ar teisėjams, aš pasirengęs šį liudininką įvardyti.
Dabar apie pinigus. Žiniasklaidoje spekuliuojama, ar aš galėjau turėti asmeniškai tokią pinigų sumą ir ar turėjau iš ko paremti Petrą. Pateikiu tikslius duomenis iš savo šeimos deklaracijos ir nurodau savo turto kilmę:
Duomenys iš 2004 metų deklaracijos:
Įsigyto turto vertė – 148 960 litų;Vertybiniai popieriai, akcijos – 163 674 litai;Piniginės lėšos – 125 000 litų;Viso turto, įskaitant ir pinigines lėšas, vertė – 437 634 litai.
Štai tokiu turtu ataskaitiniu laikotarpiu, kai P. Auštrevičiui buvo skirta parama, disponavo mano šeima, todėl keista, jog žinant, kad prieš ateidamas į politiką beveik 10 metų buvau versle, aiškiai matant mano šeimos deklaruotą turtą ir pinigines lėšas, kai kurios žiniasklaidos priemonės spekuliuodamos abejoja mano finansinėmis galimybėmis. Tikiuosi, kad po šio išsamaus paaiškinimo nepagrįstos spekuliacijos baigsis. Taip pat atmetu viešas spekuliacijas kai kurių žiniasklaidos priemonių, kad paramą P. Auštrevičiui neva skyriau iš tėvo palikimo. Taip, mirus tėčiui aš gavau palikimą ir tai taip pat atsispindi šeimos deklaracijoje, bet tai nebuvo palikimas piniginėmis lėšomis, tai buvo dalis dabar mano disponuojamo nekilnojamojo turto ir įmonių akcijos. Todėl dar kartą kartoju, kad Petrą parėmiau ne iš palikimo, o iš savo šeimos sukauptų ir deklaruotų santaupų. Dar kartą aiškiai sakau: aš turėjau pinigų, turiu pinigų ir galėčiau paremti dar ne vieną petrą, jei tuo petru patikėčiau...
Stebina ir tai, jog kai paaiškėja, kad kai kurias partijas didžiulėmis, maksimaliai galimomis sumomis rėmė pensininkai, bedarbiai ar net bankrutavusios firmos, tai tampa tik nereikšminga antraeile informacija, o kai paramą skiria žmogus beveik 10 metų buvęs versle ir deklaravęs turto beveik už pusę milijono litų, tampa vos ne sensacija.
Beje, buvo galimybė, laidų vedėjams siūlant, tiek televizijos, tiek radijo tiesioginiame eteryje pasikalbėti apie tai akis į akį su P. Auštrevičiumi ir išsiaiškinti, kas vis dėlto sako tiesą, o kas meluoja, bet Petras nesutiko. Kodėl? Gal nedrąsu žiūrėti į akis ir atvirai meluojant bandyti viešai išsisukinėti? Kaip žinia, dviejų tiesų nebūna, o šioje istorijoje tikrai laikas padėti tašką. Tikiuosi, ir P. Auštrevičius to norėtų, todėl atvirai siūlau Petrui kartu viešai pasitikrinti melo detektoriumi. Aš pasirengęs tiek viešai akistatai, tiek pasitikrinimui. Tik klausimas, ar pasirengęs tam Petras, kai ir jis pats, ir jo naujosios partijos artimiausi kolegos puikiai žino, kaip viskas buvo.
Ir apskritai pastaruoju metu susidaro toks įspūdis, jog kai kam daug kalbant apie vertybes, tos vertybės ties 6000 riba virsta paprasčiausiomis vertėmis…
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
