Didysis "žemių grąžintojas", p. A. Rakauskas "pamiršo", o visų lygių LR teismų teisėjai nekreipė dėmesio į tai, kad Gražinos Skirmantienės pristatytoje, jos teisę į žemės paveldėjimą įrodančioje archyvinėje pažymoje yra įrašas, kad: "...žemė į valstybinį žemės fondą paimta nebuvo". Tai papildomai patvirtina mano argumentus, kad 1940 metais iki 30 ha ploto privačios žemėvaldos iš viso nebuvo teisiškai suvalstybintos (posovietiniuose "nuosavybės teisių atkūrimo įstatymuose" akiplėšiškai meluojama, kad tuomet buvo visuotinė žemės nacionalizacija). Todėl joms nereikalingas joks posovietinis "teisinis nuosavybės teisių atkūrimas" - kuriuo remdamiesi į žemėtvarkos tarnybas sulindę svetimos žemės grobstytojai kartu su posovietiniais teisininkais dešimtmečiais tyčiojasi iš teisėtų žemės savininkų bei iš paties teisingumo. Kaip dėl paveldimos žemės plotų dydžių ir buvimo vietos - tai atstovaudamas ponios G. Skirmantienės interesus aš tai pilnai įrodžiau tos žemės įgijimą iš skirtingų šaltinių įrodančiais dokumentais. Posovietinėje Lietuvoje atkurti teisingumą trukdo labai aiški ir konkreti priežastis: "politikais" pasivadinusių asmenų vieningai vykdomas pokario totalitarinio režimo veikų tęstinumas. Laikas būtų išsiaiškinti - ar tokios veikos yra priskirtinos politikai - ar yra paprasčiausias kriminalinių elementų siautėjimas.