Šiais metais šalies žemdirbiams iš kaimo rėmimo programos lėšų išmokėta 177,5 mln. Lt, arba 74 proc. visos numatytos sumos.
Išmokėta ir beveik pusė lėšų, papildomai skirtų žemdirbių pajamų palaikymui (iš 67 mln. Lt - 32 mln. Lt): pieno supirkimo kainoms palaikyti, pieno ūkiams bei subsidijoms už supirktus cukrinius runkelius. Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) moka kompensacines išmokas ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (jau išmokėta 3,9 mln. Lt už 217 tūkst. ha pasėlių). Toliau numatyta mokėti tiesiogines išmokas už II ketvirtį paskerstus galvijus.
Žemės ūkio ministerija pritaria, kad būtų numatytas 55 proc. ES tiesioginių išmokų lygis, tačiau politinio sprendimo kol kas nėra, informavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė Virginija Žoštautienė. Taip pat reikia apsispręsti, ar taikysime standartinę (tiesioginės išmokos mokamos už pasėlius ir gyvulius), ar supaprastintą (tiesioginės išmokos mokamos už visas deklaruotas ir prižiūrimas žemės ūkio naudmenas) tiesioginių išmokų mokėjimo schemą.
Kitąmet tiesiogines išmokas gaus tik tie asmenys, kurie žemės ūkio ir kaimo valdas bus užregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
NMA teigimu, įstojus į Europos Sąjungą, savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijos išsiplės, atsiras naujų veiklos sričių. Skyriai turės administruoti tiesiogines išmokas (priims dokumentus, registruos, atliks pirminį duomenų patikrinimą, suves juos į išmokų administravimo informacinę sistemą), pieno kvotas (savivaldybės bus atsakingos už paraiškų ir deklaracijų surinkimą, duomenų patikrą, jų įvedimą į duomenų bazę), kitas paramos žemdirbiams priemones. Administruojant paramą bus ypač rūpinamasi, kad paraiškos atitiktų taisyklėse nurodytus terminus ir reikalavimus.
ELTA
