Pastebėtina, kad XIII šiuolaikinės muzikos festivalis “Gaida” kūrybos įvairovę pristato ne vien plačiu stilistiniu spektru, tačiau ir apgalvotu, išraiškingu žanriniu lygmeniu, erdvesne laiko perspektyva, aprėpiančia ne tik pastarųjų metų muziką, o tai visam festivaliui suteikia neschematiško įvykio bruožų, dinamiškos dramaturgijos.
Tokiu būdu klausytojas gali rinktis tik keletą koncertų iš visos gausios kompozicijos ir iš tiesų jausis visai neblogai pasižvalgęs po šiandieninės muzikos plotus.
Vienintelis festivalyje simfoninės muzikos koncertas, spalio 17 d. Filharmonijoje parengtas Roberto Šerveniko diriguojamo Nacionalinio simfoninio orkestro, tapo išimtiniu vakaru pirmiausia žanriniu požiūriu. Ko gero dėl pastarosios priežasties koncertas sulaukė ir didžiulio publikos dėmesio, kurį – keista - gana vangiai įvertino Filharmonijos personalas, klausytojams “atrėždamas” tik dalį fojė rūbinių ir tik dalį pačios koncertų salės (parterį, bet gink Dieve ne balkoną). Juk jau kelios praėjusios “Gaidos” įrodė, kad festivalio koncertai lankomi ne saujelės žmonių.
Koncertas prasidėjo ne numatyto Ryčio Mažulio opuso “currentes” premjera, kuri, pažįstant autoriaus braižą, kaip struktūralisto, “grynosios muzikos” kūrėjo, individualiai formuojančio muzikinio laiko tėkmę, iš anksto labai masino. Pirmoje dalyje skambėjo kitos dvi numatytos premjeros – Loretos Narvilaitės “Pragydo vėjas II” (2003) obojui ir simfoniniam orkestrui bei Vytauto Laurušo “Discorso concitato” (2003) violončelei ir simfoniniam orkestrui.
Stebėdami mūsų kompozitorių bendruomenės kūrybinę gyvenseną, pakankamai koncentruotu pavidalu išsidriekiančią “Gaidos” festivalių metu, neišvengiamai atsekame konkrečius atpažįstamų įtakų laukus, paveikiančius jaunesnės generacijos kompozitorius. Pastarųjų metų L. Narvilaitės muzikinis mąstymas, regis, bręsta kiek palytėtas O. Balakausko kompozicinių principų įtaigos, kas anaiptol nestelbia originalumo, bet leidžia kalbėti apie tam tikrą rezonansą. Trijų dalių kūrinys “Pragydo vėjas” (solo obojaus partiją atliko Helen Jahren), atitinkamų savybių komplekso dėka laikytinas koncertu obojui ir orkestrui, išsiskyrė įvairių lygių ritmo ir garso aktyvumo organizacija, nulėmusią dramaturginį pulsą – I dalies energingą permanentišką tėkmę, II – aštresnių briaunų, laisvesnio alsavimo sąlygotą asimetriškumą ir III – lyriškumą, intymiausiai priartėjantį prie kūrinio epigrafu pasirinkto S. Gedos eilėraščio prasmės.
Klausantis naujos V. Laurušo kompozicijos “Dicorso concitato”, darsyk turėjome progos įsitikinti šio kompozitoriaus prieraišumu tradicinėms instrumentų skambėjimo galimybėms, pagarba kurioms diktavo visą muzikinio audinio prigimtį ir specifiką. “Jausmingas pokalbis” driekėsi virtuozinių, ekspresyvių solo violončelės monologų pagrindu, orkestrui suteikiant savotiško kontrapunkto ar išraiškos, garso pastiprinimo funkciją. Na, o violončelininko Davido Geringo, kuriam šis kūrinys dedikuotas, vaidmuo akivaizdžiai vertintinas ne tik kaip lakios vaizduotės virtuoziško atlikėjo, bet ir kaip neformalios bendraautorystės pozicijos reiškėjo.
Koncerto finale skambėjusi italų kompozitoriaus Luca Francesconi simfoninė drobė “Cobalt, Scarlet” (1999-2000) simfoniniam orkestrui darsyk prikaustė publikos dėmesį iškalbingu profesionalumo matmeniu, kuris nestokojo turtingo komponavimo resursų klodo, tradicijos ir originalumo pusiausvyros, užtikrintai suvaldytos medžiagos sugestyvumo, temperamento ir koncentracijos. Viena pastebimiausių šio autoriaus savybių – nepiktnaudžiauti efektingais techniniais atradimais, o juos saikingai dozuoti, išdėstant muzikinėje erdvėje taip, kad klausytojai, o ir atlikėjai, patirtų akustinį azartą. Kita vertus, įgyvendindamas savo kūrybinius sumanymus, kompozitorius pasitelkia gausią, įvairią “statybinę medžiagą”, tačiau jos labirintuose elgiasi drąsiai, gebėdamas išplėtoti pirmines muzikines idėjas, darydamas griežtą raiškos priemonių atranką.
Šeštadienio vakarą (spalio 18 d., Filharmonijoje), aštuntame “Gaidos” koncerte turėsime progos paskutinį sykį šiame festivalyje išgirsti L. Francesconi muziką – skambės jo Styginių kvartetas Nr. 3 (“Veidrožiai”). O ir apskritai, vakaro programos muzikinis turinys ypatingai intriguojantis – vienas garsiausių pasaulyje kamerinių ansamblių, “Arditti” kvartetas (Anglija), įrašęs per 100 kompaktinių plokštelių, sukaupęs solidžių tarptautinių apdovanojimų kolekciją, pirmą kartą koncertuos Lietuvoje.
Ansamblio programoje skambės – “Gaidos” festivalio užsakymu parašyto Vytauto V. Jurgučio kūrinio “Elipsės” premjera bei T. Hosokawa, B. Ferneyhougho, I. Xenakio kompozicijos. Be to, šeštadienį 11 val. Filharmonijoje buvo surengta atvira “Arditti” kvarteto repeticija.
Klausimas šiuolaikinės muzikos mėgėjams:Šiandien "Gaidos" festivalyje gros žinomiausias šiuolaikinės muzikos kvartetas - “Arditti” kvartetas. Atsakykite, kaip kvartetas atliko Karlheinzo Stockhauseno kūrinio premjerą: 1. skraidydami oro balionais2. skraidydami sraigtasparniais3. leisdamiesi parašiutais
Atsakymą siųskite į Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centrą el. paštu [email protected] ir laimėkite bilietus į "Gaidos" festivalio koncertus arba ką tik išleistą dvigubą CD "Zoom 2 - contemporary music from Lithuania".