Galima buvo tikėtis oficialių asmenų reakcijos – jie turėjo bent jau patikinti publiką, kad tas reikalas nėra užmaršintas ir bus deramai ištirtas, o gal net prasitarti esą tyrimas jau kurį laiką atliekamas, tačiau apie tai neleidžianti kalbėti valstybinė paslaptis...
Politologams bei politikos apžvalgininkams buvo proga (net būtinumas) pareikšti savo svarią nuomonę ar pasvarstyti apie Rusijos specialiųjų tarnybų daromą poveikį mūsų politiniam elitui, o jau opozicijai, tiksliau – konservatoriams, tiesiog iš dangaus nukrito proga pademonstruoti esminius moralios politikos bruožus ir pareikalauti, jog valdančioji koalicija bent jau suburtų eilinę parlamentinio tyrimo komisiją.
Ne vieną analitinę laidą galėjo sukurti ir televizijos bei radijo žurnalistai – nereikėtų net pūsti skandalo burbulo, nes išdėstyti dalykai šaukte šaukiasi išsamesnių komentarų bei aukščiausios valdžios atsako. Tačiau tyla. Tokia tyla, kokia ir turi tvyroti postkomunistinės demokratijos šalyje. Visų valstybės institucijų, visų neva aršiai konfliktuojančių politinių jėgų ir jas aptarnaujančių žiniasklaidininkų tyla.
Kalbu apie dienraštyje „Lietuvos rytas“ rugpjūčio 20-ą dieną išspausdintą Alvydo Dargio tyrimą „Šalį buvo apraizgę slapti EBSW čiuptuvai“, kurio paantraštė „Padedamas Rusijos žvalgybos G. Petrikas kontroliavo Lietuvos valdžią ir verslą“ kaip tik ir kreipiasi į aukščiausius mūsų valdžios vyrus pasiaiškinimo – ar išties kontroliavo tuos iki šiol valdžioje išlikusius ir savo gerovę gerokai pagerinusius veikėjus?
1994-1995-ieji metai, apie kuriuos kalbama publikacijoje, nėra tokia jau tolima istorija, kokią mums įteigia sutartinė politinė institucinė tyla – atsiverskime ano meto spaudą ir joje aptiksime visų ryškiųjų šių dienų politikų pavardes. O ir EBSW bei jos vadovas Gintaras Petrikas nėra visiškai išnykę iš visuomenės atminties.
Publikacijoje nuosekliai dėstoma, kaip Kaune nelegaliai, tačiau visų mūsų specialiųjų tarnybų panosėje nelyg su jų tyliu pritarimu veikė koncerno EBSW ryšių mazgas, kuriam vadovavo aukščiausiai iš lietuvių sovietiniame KGB pakilęs generolas Romualdas Marcinkus. Tas mazgas klausėsi Lietuvos žmonių, labiausiai – politinio elito, telefoninių pokalbių, o jame darbavosi aukščiausios kvalifikacijos GRU elektroninio šnipinėjimo specialistai. Jie ne tik klausėsi pokalbių, bet – svarbiausia – kaupė duomenis apie korupcinę kriminalinę mūsų politinio ekonominio elito susiformavimo istoriją. Tuose duomenyse glūdi grynoji, tačiau jokiems mokslininkams nei analitikams neprieinama mūsų naujųjų laikų istorija, kurioje nesama jokių patriotinių, juolab nacionalistinių apnašų.
Nereikia būti ypatingo proto analitiku, kad suprastum, jog to ryšių mazgo sukaupti ir Maskvoje susisteminti duomenys yra gana veiksminga mūsų politinio elito valdymo priemonė. Na, ne viso elito, o tik tam tikros jo dalies. Tačiau kokia ta dalis? Šis klausimas ir turėtų neramini mūsų politikus, analitikus bei patriotinių specialiųjų tarnybų vadovus. Tiesa, negalima pervertinti Rusijos specialiųjų tarnybų galios manipuliuoti tokio pobūdžio duomenimis – mūsų aukščiausio rango pareigūnai, viena, išmoko tiesiog nekreipti dėmesio į paskleidžiamą juos kompromituojančią informaciją, antra, jie visada gali atsikirsti, esą skleisdami tokias žinias rusai stengiasi destabilizuoti mūsų valstybę, sumenkinti jos autoritetą tarp Europos Sąjungos valstybių ir pan. Publika niekaip negalėtų būti tikra dėl jokių aukščiausius mūsų valstybės asmenis kompromituojančių duomenų tikrumo.
Visi atsakingieji tyli, nepaisydami nuojautos, kad publikai tokia tyla gali pasirodyti labai jau įtartina – ima rodytis, jog su koncernu EBSW buvo susiję pernelyg daug aukščiausių mūsų politikų bei tarnautojų. Vieni tiesiogiai, kiti per juodąsias partijų kasas ir rinkimų kampanijas. Kitaip tariant, šio koncerno pagaminti pinigai pasklido pernelyg plačiame politinio ekonominio elito sluoksnyje, kad valstybės pareigūnai drįstų plačiau gvildenti EBSW temą. G. Petriko galimų pareiškimų mūsų elitui nėra ko bijoti – jie jau savaime pereis ne tik teisėsaugos, bet ir žiniasklaidos filtrus, be to, didžiajam kombinatoriui niekaip nepavyks nusikratyti primetamo ar tikro rusų agento provokatoriaus įvaizdžio.
A. Dargio publikacija – aiškus kaltinimas ir mūsų saugumiečiams. Juk EBSW ryšių mazgas, pajungęs sau Kauno telekomą, veikė Valstybės saugumo departamento pašonėje, o gal ir su kai kurių tos tarnybos pareigūnų (rezervistų?) žinia. Nesunku nustatyti, kas anuo metu vadovavo VSD ir kokią vėliau padarė karjerą, kas kuravo Lietuvos telekomo ‚liniją“ ir kokie šios tarnybos atstovai telekome dirbo. Nereikia būti dideliu specialiųjų tarnybų darbo žinovu, kad galėtum tvirtinti, jog šalies telekome turėtų dirbti būrelis su VSD susijusių specialistų, nes telekomas yra strateginė įmonė. Nacionalinio saugumo uždaviniai tapo dar svarbesni ir sykiu komplikuotesni privatizavus telekomą.
Kodėl EBSW buvo ir yra labai svarbus mūsų šalies istorijos veiksnys? Todėl kad šis koncernas padėjo įsitvirtinti tokiam privatizavimo modeliui, kuris vadinamosios liaudies nuosavybės nusavinimo pagrindu senosios ir naujosios nomenklatūros sluoksnius susiejo su veikliaisiais kriminalinio pasaulio atstovais, mokėjusiais gaminti grynus pinigus. Tas modelis sėkmingai veikė ir žlugus EBSW koncernui. Vienas esminių šio privatizavimo modelio bruožų tas, kad Rusijos specialiosios tarnybos Lietuvoje savo veiklą finansavo mūsų žmonių turtu.
Išskirtinas ir kitas svarbus dalykas - kaip tik EBSW siautulingo valdymo metais susicementavo tas viršpartinis politinio elito branduolys, kuris dabar save vadina skambiu „valstybininkų“ vardu. Koncerno veiklą politiškai ir juridiškai laidavę ir šitaip savo gerovę didinę veikėjai šiuo metu sėkmingai darbuojasi visuose valstybinės valdžios lygmenyse – tai patikimiausi dabartinės nomenklatūros kadrai.
Galėtume kelti klausimą, ar toks ryšių mazgas buvo vienintelis, o gal ir šiuo metu esama jų ne vieno, tik prisidengusio kitokiomis iškabomis? Galėtume kelti ir daugiau klausimų, tačiau aišku viena - kad ir kokie klausimai kiltų sunerimusiems dėl valstybės saugumo šios publikacijos skaitytojams, į juos niekas nesiteiks atsakyti. Pernelyg karšta dar EBSW koncerno istorija, pernelyg pasklidusios jo metastazės.
