Ketvirtadienį (01.23) Seime surengtoje diskusijoje apie Europos sąjungą (ES) Vyriausybės nariai ir aukšti pareigūnai gyrė Lietuvos derybų su Briuseliu rezultatus. Derybų su ES rezultatus palankiai įvertino ir Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas.
"Lietuva derybas dėl narystės pradėjo pora metų vėliau nei kitos šalys, tačiau jai pavyko išsiderėti vieną iš geriausių finansinių paketų tarp dešimties šalių kandidačių. [...] Lietuva, palyginti su kitomis kandidatėmis, iš tikrųjų iškovojo labai daug", - sakė premjeras Seimo nariams.
Parlamentarams A. Brazauskas priminė, kad skirtumas tarp įmokų ir išmokų iš ES biudžeto vienam gyventojui pirmaisiais narystės sąjungoje metais Lietuvoje bus didžiausiais iš visų naujų šalių kandidačių.
Pasak premjero, šis skirtumas sudarys 392 eurus (1348 litus).
A. Brazauskas pažymėjo, kad Lietuva pirmauja ir lyginant visą paramą, kuri teks šalies žemės ūkiui ir kaimui per 2004-2006 metų laikotarpį.
Skaičiuojant vienam gyventojui Lietuvos žemės ūkis ir kaimas, pasak premjero, gaus 922,2 lito, Estija - 860,9 lito, Latvija - 802,3 lito, Lenkija - 612,2 lito.
"Stojimo derybos Lietuvai baigtos ir, palyginti su kitomis kandidatėmis, mūsų pasiekimai derybose yra vieni palankiausių", - sakė užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
A. Valionis pažymėjo, kad Lietuvai pavyko išspręsti tokias sunkias problemas kaip Ignalinos atominės elektrinės (IAE) likimą ir Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą iš Kaliningrado srities. "Pavyko išsikovoti papildomą finansavimą Ignalinos AE ir atskirą ES biudžeto eilutę reaktoriaus uždarymui. Taip pat sutarėme, jog Kaliningrado tranzitą liečiantys teisės aktai taps integralia Šengeno sutarties teisyno dalimi, o judėjimas per Lietuvos erdvę reikš judėjimą per Šengeno erdvę", - džiaugėsi užsienio reikalų ministras.
Ignalinos jėgainės uždarymui ES 2004-2006 metais skirs 285 mln. eurų (apie 988 mln. litų). Kaliningrado tranzito tvarkos įgyvendinimui kitąmet numatyta 9-10 mln. eurų, o 2004-2006 metais - iki 40 mln. eurų.
A. Valionio vertinimu, ypač svarbu tai, kad ES taip pat įsipareigojo Lietuvai padengti būsimo tranzito iš Kaliningrado srities išlaidas.
Šengeno standartų įgyvendinimui vykdant sienų kontrolę 2004-2006 metais ES Lietuvai skirs iki 136 mln. eurų.
Už šias lėšas Lietuva galės stiprinti sienų apsaugą, pasienio tarnybas, įsigyti reikiamos technikos, mokyti personalą. Lietuva, tapusi ES nare, turės užtikrinti 921 km išorinės ES sienos apsaugą.
Seimo posėdyje kalbėjusi finansų ministrė Dalia Grybauskaitė sakė, jog Lietuva 2004-2006 metais iš ES struktūrinių fondų gaus beveik 2,7 mlrd. eurų, iš jų 725 mln. litų - bendrosios žemės politikos įgyvendinimui.
Preliminariais Lietuvos derybininkų skaičiavimais, ES fondų finansinė parama vienam Lietuvos gyventojui 2004-2006 metais sudarys 768 eurus (apie 2660 litų). Didesnę nei Lietuva finansinę paramą, skaičiuojant vienam gyventojui, gaus tik Malta.
Per stojimo derybas, kurios prasidėjo 2000 metų vasarį, Lietuva suderino su ES visus 31 derybinius skyrius.
Lietuva išsiderėjo 21 pereinamąjį laikotarpį, iš kurių daugiausia - žemės ūkio srityje. ES Lietuva suteikė 2 pereinamuosius laikotarpius - transporto ir laisvo asmenų judėjimo srityse.
Pastarojo pereinamojo laikotarpio, kuris truks septynerius metus, Lietuvos piliečiams netaikys Danija, Airija, Švedija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija. Šios valstybės paskelbė, kad savo darbo rinką Lietuvos piliečiams atvers nuo šalies įstojimo į ES - 2004 metų.
Ilgiausias Lietuvos išsiderėtas pereinamasis laikotarpis - iki 2015-ųjų - yra Aplinkos skyriuje - dėl teršalų išmetimų ribojimo trijose Lietuvos elektrinėse.
"Derybos tikrai nebuvo vienpusio eismo gatvė", - Seime teigė vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius.
Lietuva pernai baigė derybas dėl narystės ES ir šių metų balandžio 16 dieną Atėnuose ketina pasirašyti stojimo sutartį.
Stojimo sutartį dar turės ratifikuoti ES parlamentai, taip pat turės būti gautas ir Europos Parlamento (EP) pritarimas. Lietuva tikisi 2004 metų pavasarį tapti visateise ES nare.
BNS
